Liepą metinei infliacijai siekiant 0,9 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai po trijų mėnesių pertraukos vėl fiksuotą defliaciją sieja su sezoniškumu.
„Vasarą būtent šiuo metu mes matėme mėnesinę defliaciją, per mėnesį kainos šiek tiek sumažėjo, bet tai visuomet yra toks sezoniškumas dėl pigesnių vaisių, daržovių, dėl tam tikrų kitų prekių išpardavimų“, – ketvirtadienį BNS sakė Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, šiuo metu tęsiasi tos pačios tendencijos, kurios stebėtos pastarąjį pusmetį – toliau brangsta paslaugos, tačiau nesikeičia arba mažėja daugelio prekių kainos.
„Paslaugų brangimas išlieka gana spartus, paslaugos šiuo metu yra beveik 6 proc. brangesnės nei prieš metus, bet daugelis prekių nebrangsta, yra atpigę. Pavyzdžiui, maisto produktai, drabužiai šiuo metu yra pigesni nei buvo prieš metus“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, paslaugų brangimą lemia didėjantys atlyginimai.
„Prekių atpigimą lėmė išorinės priežastys: atpigusios žaliavos, pigesnės prekės didžiųjų pasaulio eksportuotojų tokių kaip Kinija, o paslaugų kainas toliau kelia ir kels ateityje sparčiai didėjantys atlyginimai“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat teigė, kad mėnesinė liepos defliacija atitinka sezoninius pokyčius ir staigmenų neatnešė.
„Kaip visada liepą, kas labiausiai numuša kainas į tą mėnesinę defliaciją, tai yra tai, kad dėl vasarinių nuolaidų labai pinga drabužiai ir avalynė. (…) Taip pat ir maistas dažniausiai vis dar liepą pinga, nes tai yra tų pigių agurkų, pomidorų, šilauogių mėnuo“, – BNS ketvirtadienį sakė T. Povilauskas.
Anot jo, paslaugų kainų augimas toliau išlieka spartus, taip pat didėjo dyzelino kaina, krito – benzino, tačiau bendrai transporto kainos yra šiek tiek padidėjusios.
„Kol kas turime tokį ramų laikotarpį, kai infliacijos tema, laimei, lieka nuošalyje“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot N. Mačiulio, rudenį infliacija reikšmingai neturėtų didėti, tačiau metų pabaigoje metinė infliacija gali priartėti prie 2 proc.
„Labai tikėtina, kad infliacija rudenį nepadidės, bet vėlgi, reikia pastebėti, kad tam tikri neramumai finansų rinkose turėjo ir teigiamų šalutinių pasekmių, atpigo daug žaliavų – pramoniniai metalai, nafta – tai irgi turės šiek tiek teigiamos įtakos pristabdant infliaciją ir tikėtina, kad kuras rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį gali būti pigesnis nei liepą ir birželį“, – sakė N. Mačiulis.
„Kita vertus, gamtinių dujų kainos pakyla į aukščiausią lygį šiemet ir vėlgi tai reiškia, kad šiek tiek pigesnės energijos tiek elektros tiek gamtinių dujų vartotojai kol kas negali tikėtis“, – svarstė ekonomistas.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas taip pat teigė, kad rugpjūtį metinė infliacija turėtų išlikti arti nulio, tačiau iki metų pabaigos ji po truputį artės link 2 proc.
„Kol kas žiūrint į rugpjūtį, rugsėjį, spalį, kažkokių didesnių pokyčių nesimato, kurie būtų didesni, negu būdavo įprastai sezoniškumui (…). Gruodžio mėnesį turėsime metinę infliaciją apie 2 proc., kas tikrai nenustebins, taip turėtų būti. Iš rizikos veiksnių toliau išlieka energetika“, – sakė T. Povilauskas.
Valstybės duomenų agentūra ketvirtadienį skelbė, kad liepos mėnesį Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc. metinė infliacija. Tuo metu per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – kainos mažėjo 0,1 procento. Vidutinė metinė infliacija liepą siekė 1,6 proc.
Anot agentūros, mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo drabužių ir daržovių kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, degalų ir tepalų, apgyvendinimo paslaugų kainų padidėjimas.
Susiję:
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
The post Ekonomistai: liepos mėnesio defliaciją lėmė sezoniškumas appeared first on Bernardinai.lt.