Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui aiškėja, kokį parlamentą turėsime ateinančius ketverius metus. Sekmadienį antrajame rinkimų ture rinkome likusius 63 Seimo narius.
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, susumavus daugiamandatės ir vienmandačių apygardų rezultatus, rinkimuose 52 mandatus iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Antrieji – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), iškovoję 28 mandatus. Trečioje vietoje rikiuojasi politinė partija „Nemuno aušra“, iškovojusi 20 mandatų. Ketvirtoje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, pelniusi 14 vietų Seime.
Penktoje vietoje – Liberalų sąjūdis, kuris užsitikrino 12 mandatų naujajame parlamente. Šeštieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), iškovojusi 8 mandatus. Septintieji – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), iškovojusi 3 mandatus. Po vieną mandatą pelnė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Nacionalinis susivienijimas. Dar du mandatus iškovojo save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo 41,31 proc. rinkėjų: 30,52 proc. rinkėjų balsavo rinkimų dieną sekmadienį, dar 10,8 proc. atidavė balsą iš anksto. Šis aktyvumas yra didesnis nei per antrąjį parlamento rinkimų turą 2020 m., tačiau nusileidžia aktyvumui per balsavimą pirmajame ture šiemet. 2020-aisiais per antrąjį turą balsavo 39,24 proc. rinkėjų, o prieš dvi savaites valią pareiškė 52,18 proc. rinkėjų.
I. Petronytė-Urbonavičienė nesakytų, kad konservatorių rezultatas yra didelė nesėkmė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. IEVA PETRONYTĖ-URBONAVIČIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad socialdemokratų iškovotų mandatų skaičius yra didesnis, negu buvo tikėtasi.
„Socialdemokratų pergalė sustiprinta, rinkėjams antrasis turas pasirodė kunkuliuojantis dėl būsimos koalicijos dėlionės. Tie, kurie palaikė centro kairės koaliciją, norėjo sustiprinti pagrindinę jėgą, kuri po pirmojo turo atrodė stipriausia ir formuosianti koaliciją. Galbūt galima įžvelgti ir strateginio balsavimo elementų, dėl to dvikovos vienmandatėse susiklostė socialdemokratų naudai“, – svarstė ji.
Pašnekovė tikino, kad TS-LKD iškovotų mandatų skaičius nėra didelė nesėkmė partijai. „Nesakyčiau, kad konservatorių rezultatas yra labai didelė nesėkmė, turint omenyje tai, jog daugiamandatėje apygardoje jie pasirodė tikrai neblogai, surinko 18 proc. balsų, tapo antrąja partija. Na o antrajame ture natūralu, kad konservatoriams sekėsi prasčiau, nes, be didžiųjų miestų, jie palaikymo daug neturi. Šiai partijai dalis rinkėjų jaučia labai ryškią antipatiją – yra žmonių, kurie balsuotų už bet ką, tik ne už TS-LKD“, – teigė ji.
„Natūralu, kad konservatoriams tikėtis mandatų antrajame ture ne didžiuosiuose miestuose buvo naivoka. Pats pralaimėjimas yra santykinis, konservatoriai turės antrą pagal dydį frakciją Seime, jie tampa pagrindine opozicijos jėga. Neverta sutirštinti spalvų, konservatorių rezultatas nėra toks blogas, turint omenyje, kad jie buvo valdantieji ketverius metus“, – dėstė pašnekovė.
Žinia apie G. Landsbergio traukimąsi nenustebino
Pirmadienio rytą surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad traukiasi tiek iš partijos pirmininko pareigų, tiek iš politikos. „Rinkėjų signalas ganėtinai aiškus tiek partijai, tiek man asmeniškai, būtų klaidinga to signalo neišgirsti. (…) Priimu sprendimą šiandien trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų“, – sakė G. Landsbergis.
Žinia apie G. Landsbergio traukimąsi I. Petronytei-Urbonavičienei nebuvo netikėta. „Nelabai nustebino žinia, kad Landsbergis traukiasi tiek iš pirmininko pareigų, tiek iš aktyvios politikos. Pastaruoju metu jis nebuvo labai matomas, sakė, kad nedalyvaus būsimuose partijos pirmininko rinkimuose. Buvo laiko klausimas, kada jis pasitrauks. Jis pamažu tolo nuo politikos, lyg ir vengdamas bendravimo. Tačiau kitas klausimas – kuriam laikui jis traukiasi“, – svarstė politologė.
Ar į koalicijos dėlionę bus įtrauktas Liberalų sąjūdis?
Pasak pašnekovės, nors socialdemokratams koalicijai sudaryti užtenka ir „valstiečių“ bei „demokratų“, bet koalicija tokiu atveju balansuotų ties riba. „Turbūt jie prisijungs ir kažką papildomai. Liberalų sąjūdžio iškovotas mandatų skaičius duoda derybinę galią tiek demokratams, tiek socialdemokratams. Liberalai turi daugiau mandatų nei „valstiečiai“ – tam tikra prasme yra pranašumas“, – teigė ji.
„Prasidės vidiniai žaidimai. Nebūtinai Liberalų sąjūdis bus nekviečiamas į koalicijos formavimo susitikimus, liberalai tampa tam tikru svertu demokratams ir socialdemokratams derantis su LVŽS. Tačiau dabar jie kaip atsarginis variantas. Pačios partijos pasirodymas neblogas, atsižvelgiant į tai, kad ketverius metus liberalai buvo valdantieji.
Galime matyti, kad Liberalų sąjūdis smarkiai nenukraujavo. Partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen norėjo išlaikyti dabar esančių frakcijos narių skaičių, tad Seimo rinkimuose partija iškovojo tik viena vieta mažiau, nei norėta. Atsižvelgiant į tai, kad valdantiesiems sunkiai sekasi po kadencijos, toks susitraukimas nėra ženklus“, – aiškino I. Petronytė-Urbonavičienė.
Kaip niekada marga opozicija: „Atrodo, įtampų tikrai bus“
Pasak VU TSPMI docentės, būsimoji opozicija bus išties marga ir susiskaldžiusi. „Opozicija ne tik bus nusiteikusi prieš valdančiąją koaliciją, ji bus susipriešinusi ir tarpusavyje. Opozicijoje atsidūrus tiek TS-LKD, tiek „Nemuno aušrai“, atrodo, įtampų tikrai bus. Būtent opozicijos darnumo tikėtis neverta. Kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, būdavo sunku išsirinkti ir opozicijos pirmininką, tačiau dabar konservatorių mandatų skaičius gal ir leis tai padaryti. Gana daug balsų surinkusios partijos, esančios antroje ir trečioje vietoje, atsidūrusios opozicijoje tikrai ras dėl ko pakovoti. Būsima kadencija nebus rami“, – tvirtino politologė.
Vertindama „Nemuno aušros“ pasirodymą rinkimuose I. Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad ši partija, kaip ir TS-LKD, turi rinkėjų, kurie jai jaučia didelę antipatiją.
„Pirmajame ture partijos pasirodymas buvo tikrai neblogas. Kalbant apie antrąjį turą ir lyginant, kiek kandidatų dalyvavo ir kiek laimėjo, tai „Nemuno aušra“ pasirodė šiek tiek geriau. Galima kelti hipotezę, kad ir konservatoriai turi prieš juos nusiteikusius rinkėjus, tačiau ir „Nemuno aušra“ turi tokių žmonių. Antrajame ture padeda didesnio rinkėjų rato patraukimas, tą sugebėjo padaryti socialdemokratai, nes buvo nuosaikesni ir ne tokie poliarizuojantys kaip TS-LKD ar „Nemuno aušra“, – aiškino ji.
Apibendrindama rinkimų maratoną pašnekovė išskyrė gana gerą rinkėjų aktyvumą. „Matome, kad šiuose Seimo rinkimuose rinkėjų dalyvavimas ir aktyvumas buvo didelis tiek pirmajame, tiek antrajame rinkimų ture. Tai rodo pačių rinkimų svarbą, kad jie yra lemiantys ir juose dalyvauti verta.
Yra gana didelė poliarizacija. Matėme partijų, kurios turėjo kitokių valstybės vizijų ir buvo pateikusios kitokį naratyvą, – tai naujesnė tendencija mūsų rinkiminėje padangėje. Pasaulyje politinės įtampos netrūksta, ji persikelia ir į Lietuvą“, – pabrėžė I. Petronytė-Urbonavičienė.
V. Valentinavičius: socialdemokratų mandatų skaičius turėtų užtikrinti koaliciją be R. Žemaitaičio
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politikos apžvalgininkas VIRGIS VALENTINAVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad socialdemokratams pavyko sugeneruoti bangą. „To jiems nepavyko pirmajame ture, tad socialdemokratai laimėjo rinkimus kur kas geriau, nei buvo tikėtasi. Tėvynės sąjunga patyrė ganėtinai skaudų pralaimėjimą“, – sakė jis.
„Neatrodė, kad socdemai iškovos tiek daug mandatų, bet faktas tas, kad jie laimi. Atsitiko tai, ko, atrodė, neturėtų būti – įvyko totalinis balsavimas prieš konservatorius visais frontais. Nauja buvo, kad šį frontą būrė, tam dirigavo prezidentas“, – svarstė pašnekovas.
Kauno Žaliakalnio apygardoje konservatorių lyderį G. Landsbergį nugalėjo liberalas Simonas Kairys. Pasak V. Valentinavičiaus, tai normalu, nes G. Landsbergis buvo pasitraukęs iš rinkimų ir aktyviai neagitavo. „Kairys įveikė Landsbergį, jis pralaimėjo. Bet kaltas pats Landsbergis, nusišalinęs nuo rinkimų kampanijos tiek prieš pirmąjį turą, tiek dabar. Kauno Žaliakalnio apygardoje vyko debatai tarp Kairio ir tuščios Landsbergio kėdės. Tokie dalykai nedovanotini, rinkėjai to irgi netoleruoja“, – teigė jis.
„Tikiuosi, kad didelis mandatų skaičius, kuriuo disponuos socialdemokratai, atriš jiems rankas rinktis iš labai stiprių derybinių pozicijų ir padės sukonstruoti tokią koaliciją, kurioje Žemaitaičio nebus. Atrodo, kad su „valstiečiais“, Skvernelio Demokratų sąjunga ir galbūt Liberalų sąjūdžiu iš principo įmanoma sudaryti daugumos Vyriausybę. Tikiuosi, jie norės ir galės sekti Austrijos pavyzdžiu – kur kraštutinė, radikali jėga, tokia kaip Žemaitaičio, iš esmės laimėjo rinkimus, bet dabar vyksta manevrai ir norima palikti ją už borto“, – aiškino pašnekovas.
Mano, kad valdžia suvienys R. Karbauskį ir S. Skvernelį, kritikuoja Laisvės partiją
Nors pastaruoju metu retorika tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio buvo įtempta, tačiau V. Valentinavičius tiki, kad jie dirbti kartu tikrai sugebės. „Be jokios abejonės, „valstiečiams“ ir Demokratų sąjungai pavyks dirbti kartu – valdžia juos suvienys. Skvernelio lyderiaujama partija gauna daugiau balsų nei Karbauskio „valstiečiai“, jiems beliks susitaikyti su kuklesniais vaidmenimis koalicijoje“, – svarstė jis.
Į naująjį Seimą nepateko nė vienas Laisvės partijos atstovas. Komentuodamas šios partijos rezultatą MRU docentas nevengė kritikuoti valdančiojoje koalicijoje iki šiol dirbusios politinės jėgos darbotvarkės.
„Skaudu, kad tokia jaunatviška ir didele dalimi idealistiška partija taip žiauriai pralaimi, bet ji nusipelno pralaimėjimo, kadangi jai pritrūko brandos ir kantrybės už savo programą kovoti Seime, ieškoti sąjungininkų. LGBT teisių klausimu Laisvės partijai nepavyko nieko nuveikti. Tai sąlygojo, kad už ją nebalsavo jos pačios rinkėjas. Tie patys žmonės, kurie prieš ketverius metus padėjo partijai įveikti barjerą, šiemet tiesiog neatėjo į rinkimus nusivylę jos pasiekimais.
Šios partijos niekad nepuošė ryšiai su verslu ir gana atviras tarnavimas įvairiems verslo interesams, o tai labai kontrastavo su žmogaus teisių klausimais“, – aiškino jis.
Kritikuoja prezidentą, mano, kad Seimo pirmininku gali būti S. Skvernelis
Prezidentas Gitanas Nausėda, prieš kelias dienas paklaustas, už ką balsuos savo Naujosios Vilnios apygardoje, teigė, kad balsuos strategiškai. Kadangi apygardoje kandidatavo konservatorių atstovas, prezidentas leido suprasti, kad jo nepalaikys.
„Truputį nustebau, kad prezidentas susigėdo pripažinti, kad balsavo už LLRA-KŠS atstovę Editą Tamošiūnaitę. Antikonservatorišką frontą jis būrė ilgą laiką, išnaudodamas „Foxpay“ skandalą, badydamas pirštais į konservatorius. Būtų keista, jeigu jis būtų balsavęs už konservatorių atstovą Liutaurą Kazlavicką. Tai neatitinka jo viešos laikysenos“, – sakė V. Valentinavičius.
Anot pašnekovo, vis dar neaišku, kaip postus dalinsis socialdemokratai. „Jie turi išsiaiškinti savo viduje. Kad Blinkevičiūtė bus premjerė, aš patikėsiu tada, kai ji duos priesaiką. Seimo pirmininko postas pagal visą mandatų išsidėstymą turėtų priklausyti Skvernelio demokratams, taigi pačiam Skverneliui, su sąlyga, kad jis netaps premjeru. Blogiausias variantas būtų priimti „Nemuno aušrą“ į koaliciją, taip jis galėtų tapti net ir Seimo pirmininku. Rusų propaganda džiūgautų, tad nesinorėtų turėti tokio parlamento vadovo“, – aiškino jis.
Daugiamandatėje laimėjo socialdemokratai
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad dar 70 iš 141 Seimo nario buvo išrinkti prieš dvi savaites daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus. Tada lyderiavo socialdemokratai, juos palaikė 19,36 proc. rinkėjų, jie užsitikrino 18 vietų. Antroje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), aplenkusi „Nemuno aušrą“. Konservatoriai surinko 17,96 proc. balsų ir užsitikrino 17 būsimo Seimo kėdžių.
Trečia – partija „Nemuno aušra“, turinti 14,99 proc. balsų ir 14 vietų parlamente. Ketvirtoje vietoje – S. Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,24 proc. balsų, jai atiteko 8 vietos. Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis – 7,70 proc., jam klius 7 vietos Seime. Už „valstiečius“ balsavo 7,02 proc., ir ši partija užsitikrino 6 mandatus.
Vienmandatėse pirmojo turo metu buvo išrinkti 8 Seimo nariai
Vienmandatėse apygardose per pirmąjį rinkimų turą į Seimą išrinkti aštuoni politikai. Senamiesčio–Žvėryno apygardoje Vilniuje išrinkta dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, surinkusi 44,90 proc. rinkėjų balsų. Pergalę pirmajame ture šventė ir premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė. Antakalnio apygardoje Vilniuje už ją balsavo 53,55 proc. rinkėjų.
Jonavos vienmandatėje apygardoje visus konkurentus pirmajame ture įveikė socialdemokratas parlamentaras Eugenijus Sabutis. Už jį balsavo 54,39 proc. rinkėjų.
Kelmės–Šilalės apygardoje Seimo nario mandatą užsitikrino partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis surinko 46,44 proc. balsų. Kėdainių apygardoje parlamentaru išrinktas iš Darbo partijos pasitraukęs ir savarankiškai rinkimuose dalyvavęs parlamentaras Viktoras Fiodorovas. Už jį balsavo 41,36 proc. rinkėjų.
Žiemgalos vakarinėje apygardoje laimėjo socialdemokratė Vaida Aleknavičienė, turinti 39,58 proc. balsų palaikymą. Šalčininkų–Vilniaus apygardoje Seimo nariu išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Jaroslavas Narkevičius, gavęs 46,75 proc. balsų. Kita šios partijos kandidatė – Rita Tamašunienė – išrinkta Nemenčinės apygardoje, ji surinko 43,34 proc. balsų.
Pagal Rinkimų kodeksą, vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Antrajame ture išrinkti Seimo nariai:
Naujamiesčio–Vilkpėdės apygardoje laimėjo konservatorius Žygimantas Pavilionis, įveikęs Laisvės partijos atstovą Tomą Vytautą Raskevičių.
Žirmūnų apygardoje laimėjo konservatorė Paulė Kuzmickienė, įveikusi Laisvės partijos atstovę Morganą Danielę.
Fabijoniškių apygardoje laimėjo socialdemokratas Remigijus Motuzas, įveikęs konservatorę Aistę Gedvilienę.
Justiniškių–Viršuliškių apygardoje laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis, įveikęs konservatorių Matą Maldeikį.
Pilaitės–Karoliniškių apygardoje laimėjo Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica, įveikęs konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Lazdynų apygardoje laimėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas, įveikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.
Naujosios Vilnios apygardoje laimėjo konservatorius Liutauras Kazlavickas, įveikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovę Editą Tamošiūnaitę.
Vilniaus pietinėje apygardoje laimėjo LLRA-KŠS atstovas Česlavas Olševskis, įveikęs konservatorę Agnę Bilotaitę.
Verkių apygardoje laimėjo konservatorius Dainius Kreivys, įveikęs socialdemokratą Algirdą Sysą.
Pašilaičių apygardoje laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas, įveikęs konservatorių Vytautą Kernagį.
Naujininkų–Rasų apygardoje laimėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Artūras Zuokas, įveikęs konservatorių kandidatą Vygintą Gasparavičių. Kadangi A. Zuokas laimėjo 32 balsų skirtumu, balsai šioje apygardoje bus perskaičiuoti.
Kalniečių apygardoje laimėjo konservatorius Arvydas Anušauskas, įveikęs „Nemuno aušros“ atstovę Aušrą Papirtienę.
Savanorių apygardoje laimėjo socialdemokratė Orinta Leiputė, įveikusi konservatorių Liudą Mažylį.
Petrašiūnų–Gričiupio apygardoje laimėjo socialdemokratas Darius Razmislevičius, įveikęs konservatorių Kazį Starkevičių.
Panemunės apygardoje laimėjo socialdemokratas Audrius Radvilavičius, įveikęs konservatorę Gintarę Skaistę.
Aleksoto–Vilijampolės apygardoje laimėjo socialdemokratas Robertas Kaunas, įveikęs konservatorių Paulių Lukševičių.
Centro–Žaliakalnio apygardoje laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys, įveikęs konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį.
Šilainių apygardoje laimėjo socialdemokratas Laurynas Šedvydis, įveikęs konservatorių Martyną Prievelį.
Pajūrio apygardoje laimėjo „Nemuno aušros“ atstovė Daiva Petkevičienė, įveikusi konservatorių Arūną Valinską.
Danės apygardoje laimėjo konservatorius Audrius Petrošius, įveikęs Nemuno aušros“ atstovą Vidą Karolį.
Baltijos apygardoje laimėjo socialdemokratas Vytautas Grubliauskas, įveikęs „Nemuno aušros“ atstovę Liną Šukytę-Korsakę.
Marių apygardoje laimėjo LVŽS atstovė Ligita Girskienė, įveikusi „Nemuno aušros“ atstovą Sergejų Mažūgą.
Saulės apygardoje laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius, įveikęs LVŽS atstovą Antaną Sireiką.
Nevėžio apygardoje laimėjo socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, įveikęs konservatorių Bronislovą Matelį.
Panevėžio vakarinėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Audrius Busila, įveikęs konservatorių Igną Gaižiūną.
Alytaus apygardoje laimėjo socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, įveikusi konservatorių Liną Slušnį.
Gargždų apygardoje laimėjo socialdemokratas Alvydas Mockus, įveikęs Liberalų sąjūdžio atstovą Justą Ruškį.
Šilutės apygardoje laimėjo „Nemuno aušros“ atstovė Daiva Žebelienė, įveikusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą Zigmantą Balčytį.
Aukštaitijos apygardoje laimėjo socialdemokratė Modesta Petrauskaitė, įveikusi LVŽS atstovę Guodą Burokienę.
Tauragės apygardoje laimėjo „Nemuno aušros“ atstovas Tadas Sadauskas, įveikęs Liberalų sąjūdžio atstovą Romualdą Vaitkų.
Plungės–Rietavo apygardoje laimėjo „Nemuno aušros“ atstovas Tomas Domarkas, įveikęs konservatorių Jurgį Razmą.
Mėguvos apygardoje laimėjo „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas, įveikęs konservatorių Mindaugą Skritulską.
Kuršo apygardoje laimėjo socialdemokratė Violeta Turauskaitė, įveikusi Lietuvos regionų partijos atstovą Antaną Vinkų.
Mažeikių apygardoje laimėjo socialdemokratė Ingrida Braziulienė, įveikusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovę Laimą Nagienę.
Žemaitijos šiaurinėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Tomas Martinaitis, įveikęs LVŽS atstovą Valių Ąžuolą.
Telšių apygardoje laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, įveikusi save išsikėlusį Valentiną Bukauską.
Raseinių–Josvainių apygardoje laimėjo socialdemokratas Matas Skamarakas, įveikęs LVŽS atstovę Vidą Ačienę.
Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje laimėjo socialdemokratas Saulius Luščikas, įveikęs konservatorių Antaną Čepononį.
Šiaulių krašto apygardoje laimėjo LVŽS atstovas Eimantas Kirkutis, įveikęs Nemuno aušros“ atstovą Vytautą Slabį.
Žiemgalos rytinėje apygardoje laimėjo socialdemokratė Ilona Gelažnikienė, įveikusi konservatorių Donatą Dilį.
Sėlos vakarinėje apygardoje laimėjo socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė, įveikusi LVŽS atstovę Eglę Blaževičienę.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Arūnas Dudėnas, įveikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovą Tomą Tomiliną.
Sėlos rytinėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Tadas Barauskas, įveikęs „Nemuno aušros“ atstovą Ignotą Adomavičių.
Utenos apygardoje laimėjo save išsikėlęs Vitalijus Šeršniovas, įveikęs konservatorių Edmundą Pupinį.
Nalšios šiaurinėje apygardoje laimėjo Liberalų sajūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas, įveikęs LVŽS atstovą Gintautą Kindurį.
Nalšios pietinėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Šarūnas Birutis, įveikęs „Laisvės ir teisingumo“ atstovą Eriką Demidovą.
Marijampolės apygardoje laimėjo socialdemokratas Karolis Podolskis, įveikęs LVŽS atstovą Dainių Gaižauską.
Riešės apygardoje laimėjo konservatorių atstovė Daiva Ulbinaitė, įveikusi LLRA-KŠS atstovą Waldemarą Urbaną.
Trakų–Vievio apygardoje laimėjo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, įveikęs Liberalų sąjūdžios atstovę Editą Rudelienę.
Kaišiadorių–Elektrėnų apygardoje laimėjo socialdemokratas Algimantas Radvila, įveikęs konservatorių Vytenį Tomkų.
Deltuvos pietinėje apygardoje laimėjo socialdemokratė Indrė Kižienė, įveikusi Lietuvos regionų partijos lyderį Joną Pinskų.
Karšuvos apygardoje laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Ričardas Juška, įveikęs „Nemuno aušros“ atstovą Tomą Ambrozą.
Sūduvos pietinėje apygardoje laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Kęstutis Mažeika, įveikęs socialdemokratą Tadą Prajarą.
Sūduvos šiaurinėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Darius Jakavičius, įveikęs LVŽS atstovą Giedrių Surplį.
Raudondvario apygardoje laimėjo socialdemokratė Raminta Popovienė, įveikusi Liberalų sąjūdžio atstovą Viktorą Pranckietį.
Garliavos apygardoje laimėjo socialdemokratas Šarūnas Šuklevičius, įveikęs konservatorių Justiną Urbanavičių.
Dainavos apygardoje laimėjo socialdemokratė Jūratė Zailskienė, įveikusi Lietuvos regionų partijos atstovą Andrių Palionį.
Vilkaviškio apygardoje laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius, įveikęs socialdemokratą Jorį Juškauską.
Dzūkijos apygardoje laimėjo socialdemokratas Martynas Katelynas, įveikęs Liberalų sąjūdžio atstovą Juozą Baublį.
Jotvingių apygardoje laimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atsrovas Linas Urmanavičius, įveikęs socialdemokratą Povilą Jagelavičių.
Pasaulio lietuvių apygardoje laimėjo konservatorė Dalia Asanavičiūtė, įveikusi Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę.
Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.
Susiję:
The post Ekspertai apie Seimo rinkimus: kyla klausimų, kaip bus dėliojama koalicija, prognozuoja mišrią ir nevieningą opoziciją appeared first on Bernardinai.lt.