Antradienį portalui LRT.lt paskelbus, kad Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė šiomis dienomis galimai praneš atsisakanti užimti premjero postą, kyla klausimų, kaip tokį sprendimą grįs politikė ir ką socialdemokratai deleguos užimti premjero kėdę.
Skelbiama, kad šią žinią politikė galimai praneš trečiadienį, susirinkus partijos prezidiumui. Apie tokį galimą V. Blinkevičiūtės sprendimą portalui nurodė keletas jos bendrapartiečių. „Atrodome labai keistai, o rytoj atrodysime dar keisčiau“, – portalui LRT.lt sakė vienas partijos narių.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas situaciją tikino, kad žinia buvo tikėta, o socialdemokratų lyderė atsitraukimą gali grįsti sveikatos problemomis. Politologas svarstė, kad tarp pretendentų į ministro pirmininko postą jis matytų garsius socialdemokratus – Gintautą Palucką, Rasą Budbergytę bei Juozą Oleką.
Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė GABRIELĖ BURBULYTĖ-TSISKARISHVILI dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad žinia apie galimas V. Blinkevičiūtės sveikatos problemas buvo pasklidusi dar vasarą ir įgarsinta prezidento Gitano Nausėdos. Ji taip pat pabrėžė, jog socialdemokratai nepateikdami aiškaus atsakymo į keblią padėtį pastato ir savo potencialius partnerius.
Retoriką pakeitė
Ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, V. Blinkevičiūtė patikino, kad eitų ministrės pirmininkės pareigas.
Rugpjūčio 28 dieną ji viešai teigė, kad vadovautų Vyriausybei: „Aš vedu sąrašą į Seimą ir pasakiau, kad sėkmės atveju kartu su prezidentu formuosiu Vyriausybę. Pirmiausia reikia sulaukti žmonių pasitikėjimo. Jeigu tas pasitikėjimas iš tikrųjų bus, tai tikrai imsiuosi atsakomybės vadovauti Vyriausybei“.
Visgi rinkimų naktį ši retorika pasikeitė. Tiesiai atsakyti, ar prezidentui pasiūlius ji imtųsi formuoti Ministrų kabinetą ir eiti premjerės pareigas, V. Blinkevičiūtė negalėjo.
„Noriu pasakyti, kad mes turime suformuoti valdančiąją daugumą. Čia mūsų tikslas svarbiausias. Kada turėsime rimtą valdančiąją daugumą, mes priimsime sprendimus tiek prezidiume, tiek taryboje dėl premjero ar premjerės pozicijos. Dabar kito atsakymo šiuo metu tikrai nebus“, – atsakyti vengė ji.
Greičiausiai teisinsis sveikatos problemomis
Pastaruoju metu V. Blinkevičiūtė užsiminė, kad galimai turi sveikatos problemų. Interviu LRT.lt politikė yra sakiusi, kad jai šokinėja kraujospūdis. Tiesa, tai buvo susiję su tuo, kad V. Blinkevičiūtei nepatiko klausimai. „Aš negaliu, man raibuliuoja akyse, man sukilo spaudimas nuo klausimų, kurie yra keisti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Pirmadienį naujienų agentūros BNS surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje ji nuolat kosėjo, o vakarinėse televizijų diskusijose ją pavadavo socialdemokratų vicepirmininkas G. Paluckas.
„Pasiteisinimas greičiausiai bus sveikatos problemos, mes jau matėme repeticiją to sekmadienio vakarą, kai buvo paleista žinutė, kad gal niekur nedalyvaus dėl sveikatos sutrikimų. Pirmadienį spaudos konferencijoje ji nuolat kosėjo. Galų gale mes žinome, kad nuo kas antro klausimo jai raibuliuoja akyse, tai irgi tam tikra indikacija“, – svarstė politologas I. Kalpokas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: kalbos apie galimas sveikatos problemas prasidėjo nuo prezidento
KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili tikino, kad kalbas apie galimas V. Blinkevičiūtės sveikatos problemas dar vasarą pakurstė prezidentas.
„Kalbos apie sveikatą prasidėjo dar vasarą, ir tikrai ne Vilija, o prezidentas pirmiausia jas pakurstė. Jis mestelėjo, kad galbūt sveikatos problemos žmogui gali neleisti eiti pareigų. Tai vyko, kai dar neturėjome aiškaus atsakymo iš ponios Vilijos, ar ji imsis atsakomybės vadovauti Vyriausybei, ar ne. Jei skaitytume tarp eilučių, galime kelti hipotezę, kad tam dirva buvo ruošiama“, – sakė ji.
Mano, kad atsitraukimas partijai pakenks minimaliai
Kyla klausimas, ar didelį pasitikėjimo kreditą socialdemokratams suteikę rinkėjai supras tokį lyderės, kuri ir pakėlė partijos reitingus, sprendimą. Tačiau I. Kalpokas tikino, kad dabar tinkamas metas žaisti su rinkėjais, nes pasibaigus rinkimams partijai nerūpi reitingai.
„Ar rinkėjai atleis? O kam tai šiuo metu rūpi, rinkimai pasibaigė, liko 2,5 metų iki savivaldos rinkimų, o socdemai nemažoje dalyje savivaldybių turi administracinių išteklių. Iki kitų Seimo rinkimų tiek visokių įvykių gali nutikti, turint omenyje valdančiųjų partijų populiarumo dinamiką, kyla klausimas, kaip situacija atrodys po ketverių metų. Iš esmės dabar yra tas laikas, kai su rinkėjais ir jų pasitikėjimu galima daryti absoliučiai bet ką, tie rinkėjai niekam nerūpi“, – aiškino jis.
Kas sės į premjero kėdę?
Politologas tikino, kad pretendentų į premjero kėdę yra keli. „Gintautas Paluckas yra galimas kandidatas į premjerus, aišku, truputį tragikomiškai atrodytų, jeigu jis nesulauktų dėmesio iš prezidentūros, turint omenyje jo praeitį. Jis juk teistas už piktnaudžiavimą tarnyba, o kai už tokį dalyką teistas žmogus eina į svarbiausią vykdomosios valdžios instituciją, yra keista. Ir jeigu tai neužkliūtų prezidentūrai, palyginus su tuo, kaip buvo taršomi konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ prieš ketverius metus, tai irgi sudarytų keistoką situaciją“, – sakė I. Kalpokas.
„Dabar Gitanas Nausėda yra situacijoje, kurioje jis gali daryti bet ką, nes eina antra kadencija, o kas bus paskui, jam nelabai rūpi. Visiems tiesioginiams proceso dalykams yra atrištos rankos. Jeigu paaiškėtų, kad į premjero kėdę sodinamas Paluckas, manyčiau, jog geresnis variantas yra Rasa Budbergytė. Ji yra neutralesnė figūra, tačiau visi žinome, kad šių pareigų labai nori Juozas Olekas, jis yra viešai tai paskelbęs. Bet turint omenyje Oleko, kaip krašto apsaugos ministro, praeitį, „auksinių šaukštų“ skandalą ir visus kitus dalykus, be to, kad krašto apsauga dabar yra absoliučiai prioritetinė sritis, tai šis šleifas gali sudaryti tam tikrų problemų. Manau, kad pagrindiniai variantai būtų Paluckas ir Budbergytė“, – galimus kandidatus įvardino pašnekovas.
Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, sąžiningiausia būtų buvę prieš rinkimus aiškiai deklaruoti, kas sėkmės atveju imtųsi vadovauti Vyriausybei.
„Visuomenei, rinkėjams būtų buvę gerai žinoti, kas bus socialdemokratų premjeru prieš rinkimus, politiškai tai būtų buvę sąžininga. Bet matome, kad politikoje šiandien niekas nebeturėtų stebinti, stebime politinį cinizmą. Rinkimai įvyko, žmonės atėjo, balsavo, dauguma surinkta, o toliau ką? Ketveri metai, gal rinkėjai pamirš apgavystę“, – aiškino politologė.
V. Blinkevičiūtės atsitraukimas potencialius partnerius pastato į keblią padėtį
Pasak KU politologės, galimas V. Blinkevičiūtės atsitraukimas pastatys socialdemokratų partnerius į keblią padėtį.
„Bet tada įdomiausias klausimas, kas bus vietoj Vilijos. S. Skvernelis šiandien pareiškė, kad potencialaus kandidato, kurį dažnai įvardindavome viešojoje erdvėje kaip alternatyvą Blinkevičiūtei – G. Palucko jis nematytų premjero kėdėje. Žinant, kad demokratai yra tie potencialūs partneriai, kurių svoris yra vienas iš didesnių, tai jų įtaka, jų nuomonė tikrai gali turėti reikšmės socialdemokratų apsisprendimui“, – tikino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Šiandien pasirodžiusi informacija apie galimą Blinkevičiūtės atsitraukimą pastato Skvernelį ir Karbauskį į labai nepatogią situaciją. Ir vieno, ir kito šiandien buvo klausiama, ką jie žino apie Blinkevičiūtės ketinimus, o jie sako, kad nieko nežino. Kyla klausimas, ar tikrai jie nieko nežino, nes jeigu žino kažką ir įtaria, kad Vilija atsisakys būti premjere, tada jie irgi yra įtraukti į rinkėjų manipuliacijos kampaniją bei visuomenės apgavystę. Tačiau jeigu jie tikrai nieko nežino, tai tada socialdemokratai jais manipuliuoja. Kad ir kaip dėliosime, ir vienu, ir kitu atveju nėra gražu potencialių koalicijos partnerių atžvilgiu“, – sakė ji.
Ar pasiliktų Europos Parlamente?
Birželį V. Blinkevičiūtė buvo išrinkta ketvirtajai kadencijai Europos Parlamento (EP) nare. Jei dėl sveikatos problemų ji atsisakytų premjerės pareigų, kyla klausimas, ar ji pajėgtų tęsti darbus Briuselyje. Visgi politologas tikino, kad socialdemokratų lyderė tikrai neatsisakytų EP mandato.
„Manau, kad Blinkevičiūtė mandato EP neatsisakytų, nes, jeigu ji užbaigs šią kadenciją, gaus didesnę pensiją. Tai dar vienas įdomesnis faktorius galvojant apie apsisprendimo priežastis. Man atrodo, Lietuvos rinkėjai yra susitaikę su tuo, kad EP iš esmės yra politinių pensininkų prieglauda. Taigi Blinkevičiūtės pasirinkimą likti ten ir netapti premjere galima suprasti, nors tai yra tiesiogine to žodžio prasme rinkėjų apgaudinėjimas“, – aiškino I. Kalpokas.
„Nebijokime to termino „melas ir rinkėjų apgaudinėjimas“, kitaip viso šito įvardinti yra neįmanoma, man yra labai neramu, kad šita kadencija gali sukelti dar didesnį nusivylimą politinėmis partijomis. Po ketverių metų greičiausiai susiklostys situacija, kai konservatoriams dar nebus atleista, socdemai visus bus sunervinę, o tada bus labai palanki terpė įvairiems alternatyviniams judėjimams, su kuriais tikrai nebus nuobodu“, – apibendrino pašnekovas.
Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, jei V. Blinkevičiūtė atsisakiusi premjerės kėdės tęstų darbą EP, tai tik sumenkintų pačios institucijos įvaizdį rinkėjų akyse.
„Jeigu sveikata neleidžia dirbti premjere, bet leidžia dirbti europarlamentaro poste, tai kokį precedentą formuojame. Lyg ir įtvirtiname iki šiol sklandantį juokelį, kad į Briuselį politikus siunčiame kaip į sanatoriją, kaip į „pensininkų rojų“. Ar taip turėtų būti? Tai tikrai labai negražu, taip dar labiau sumenkiname EP statusą ir europarlamentaro statusą. Ar mes tikrai galime tikėtis, kad žmonės domėsis, kokios yra pagrindinės Europos Sąjungos (ES) institucijos, ar tikrai eis į kitus rinkimus, nes tai paverčiama cirku. Aišku, sveikatos priežastys yra gerbtinos ir tikrai atleidžiamos, bet tada kyla klausimas, ar ji gali rinktis kitas pareigas“, – svarstė politologė.
Iškovojo net 52 vietas parlamente
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
Susiję:
The post „Melas ir rinkėjų apgaudinėjimas“: Kaip V. Blinkevičiūtė pagrįs prognozuojamą atsitraukimą ir ką sodins į premjero kėdę? appeared first on Bernardinai.lt.