XXXI eilinio sekmadienio Dievo žodis.
Šventasis Augustinas, sutraukdamas visus Dievo Įsakymus į vieną, yra pasakęs garsią frazę: „Mylėk ir daryk, ką nori.“ Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad po ja pasirašytų kiekvienas – argi nėra puiku daryti, ką aš noriu? Ar blogai, kai renkuosi tai, ko geidžiu? Ar tai nėra meilė?
Tačiau ši provokuojanti Augustino frazė savo gelme šokiruoja. Kas tikrai myli Meile, kuri yra Dievas, tas darys tik tai, ko ši Meilė nori, nes tai ir bus to, kuris myli, noras (mylintysis daro tik tai, ko mylimasis nori, nes šio norai yra ir jo norai).
Ilgoka įžanga leidžia mums geriau suprasti šio sekmadienio Evangeliją. Girdime dviejų mokytojų pokalbį apie tai, koks įsakymas svarbiausias. Jie abu sutaria, kad Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia Jo, o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį yra svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas. Viešpats pagiria išmintingą Rašto aiškintoją, sakydamas kad šis esąs netoli Dievo karalystės.
Atrodytų, viskas suprantama ir aišku kaip Paltaroko „Katekizme“. Tačiau kodėl „netoli Dievo karalystės“, o ne, pavyzdžiui, „tu jau priklausai Dievo karalystei“?
Tikriausiai todėl, kad žinoti yra viena, bet gyventi tuo, ką žinai, jau visai kas kita. Galime būti perskaitę kalnus dvasingų knygų, atlikę dešimtis prasmingų rekolekcijų, apkeliavę visas garsiąsias piligrimines šventoves ir vis tiek būti netoli Dievo Karalystės.
Lengva yra daryti tai, ką aš mėgstu (myliu), net jei tai ir dvasiniai dalykai, bet sunku pereiti prie „mylėti Dievą ir tada daryti, ko Jis nori“, nors tai, ko Viešpats man nori, yra geriausia man. Tačiau juk mes manome žiną, kas mums geriausia, ir dažniausiai skubame pataisyti Dievą, jeigu tik kažkas nevyksta pagal mūsų planus.
Trokštame sekti Jėzumi, bet visomis jėgomis stengiamės nurodyti kelio kryptį, kuria Mokytojas turėtų mus vesti. Iš tiesų siaubingai sunku pereiti nuo „aš“ prie „tu“, nuo „tebūna, kaip aš noriu“ prie „tebūna man, kaip Tu nori“. Kai kuriems tai padaryti neužtenka ir viso gyvenimo.
Tačiau Viešpats pats parodė tokios meilės pavyzdį: „Iš savęs aš nieko negaliu daryti <…>. Aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“ (Jn 5, 30). Atstumas iki Dievo karalystės mažėja, kai mažėjame mes patys.
Susiję:
Apie mirtį ir kas po jos
Palaimintas šauksmas
Tarp jūsų yra ne taip
Kiek kainuoja Dangus?
The post Koks atstumas iki Dievo karalystės? appeared first on Bernardinai.lt.