Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį dalyvaus atidarant memorialą, skirtą maždaug pusės milijono nacių nužudytų romų ir sinčių atminimui.
Šioje ceremonijoje taip pat dalyvaus likę gyvi per genocido kampaniją žmonės.
Paminklą, kurį pastatyti seniai planuota, sudaro apskritas tvenkinys ir stela, prie kurios kiekvieną dieną bus dedamas gyvas gėlės žiedas. Monumentas įrengtas priešai Reichstago pastatą Berlyno centre.
Prie memorialo įrengta lenta su nacių organizuoto genocido svarbiausiomis datomis. Šis paminklas pagaliau buvo pastatytas už federalinės vyriausybės lėšas - 2,8 mln. eurų (9,7 mln. litų).
Tvenkinio krantinėje išraižyti italų poeto Santino Spinelli poemos "Aušvicas" eilės anglų ir vokiečių kalbomis, primenančios romų patirtas kančias ir sielvartą.
Šį memorialą sukūrė 81 metų Izraelio menininkas Dani Karavanas. Jis įrengtas netoli kitų dviejų memorialų nacių siautėjimo aukoms - didelio kolonų miško, skirto atminti 6 mln. išžudytų žydų ir mažesnio paminklo nužudytiems gėjams.
A.Merkel pažymėjo, kaip svarbu suvokti istorinius nusikaltimus ir sukurti vietą, kurioje būtų galima mokyti, gedėti aukų ir perspėti ateinančias kartas.
"Štai kodėl privalome turėti atitinkamas vietas, kur tai įmanoma - kur žmonės taip pat galėtų lankytis ateityje, kai nebebus gyvų išsigelbėjusiųjų ", - kanclerė sakė savo savaitiniame vaizdo pranešime.
Atidarymo ceremonijoje kartu su ja dalyvaus Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir apie 100 senyvo amžiaus genocido liudininkų, taip pat Vokietijos sinčių ir romų centrinės tarybos pirmininkas Romani Rose, vadovaujantis apie 70 tūkst. žmonių bendruomenei.
Naciai laikė žydus, romu ir jiems artimus sinčius žemesnės rasės atstovais ir sistemingai juos persekiojo.
1938 metais SS vadovas Heinrichas Himmleris įsakė parengti "galutinį čigonų klausimo sprendimą".
Sučiupti čigonai buvo suvaryti į getus, siunčiami į koncentracijos stovyklas ir žudomi. Daugelis jų tapo šiurpių medicinos eksperimentų aukomis.
Istorikų nuomone, Europoje 1933-1945 metais buvo išžudyti beveik 500 tūkst. romų vyrų, moterų ir vaikų, todėl šios bendruomenės, kurios šaknys Vokietijoje siekia šešis šimtmečius, beveik neliko.
R.Rose, gimęs 1946 metais, praėjus metams po karo pabaigos, griežtai reikalavo, kad memoriale aukos nebūtų įvardijamos čigonais, nes dabar šis įprastas pavadinimas laikomas niekinančiu.
Jis apgailestavo, kad Vakarų Vokietijos vyriausybė romų genocidą pripažino tik 1982 metais, tačiau sakė naujienų agentūrai AFP esantis įsitikinęs, kad naujasis monumentas prisidės prie pastangų palaipsniui mažinti neapykantą ir šališką vertinimą, su kuriuo romai susiduria iki šiol.
"Memorialo atidarymas siunčia svarbią žinią visuomenei, kad nusistatymas prieš romus toks pats nepriimtinas, kaip ir antisemitizmas", - sakė R.Rose, pridūręs, kad genocidas prieš jo tautą buvo dažnai vertinamas tik kaip "išnaša prie Šoa (žydų Holokausto)".
Vyriausybė sprendimą pastatyti šį memorialą priėmė dar 1992 metais, tačiau šio projekto įgyvendinimas smarkiai vėlavo, kilus įnirtingiems ginčams dėl dizaino, kainos ir užrašų.
Europoje šiuo metu gyvena 11 mln. romų, iš jų 7 mln. - Europos Sąjungoje, todėl jie yra didžiausia etninė mažuma Senajame žemyne. Tačiau ši bendruomenė kenčia dėl neproporcingo skurdo ir plačiai patiriamos diskriminacijos.
1989 metais nugriovus Berlyno sieną, daug romų iš pietryčių Europos šalių išvyko į turtingesnius Vakarus, o kai kurios valstybės, tarp jų Prancūzija ir Italija, pastaraisiais metais ėmėsi griežtų priemonių prieš neteisėtas romų stovyklas.
Vokietija neseniai taip pat užsiminė norinti apriboti į šalį plūstančių romų srautą - galimai iš naujo įvedant vizas Serbijos ir Makedonijos piliečiams.
