Jėzus kalbėjo:
„Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu, nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.
O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.
Tokia mano Tėvo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; todėl aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.
Kiti skaitiniai: Job 19, 1. 23-27; Ps 26; Rom 5,5-11
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Aurelijus Kazimieras Kasparavičius OFM
Dievas Tėvas – Kristaus Siuntėjas – suinteresuotas kiekvieno mūsų išgelbėjimu. Todėl ir siunčia Sūnų, kad jis prikeltų „paskutiniąją dieną“ visus, kurie „regi Sūnų ir tiki jį“. Labai guodžiančios eilutės, bet geriau suprantamos, jas perskaičius bendrame Evangelijos pagal Joną kontekste.
Šis skaitinys yra iš dalies vadinamas „eucharistiniu pamokslu“, kuriame Kristus save pristato kaip Gyvybės Duoną. Būtent dėl šių kalbų nemaža dalis žydų pasipiktino Jėzumi.
Šis Jėzaus kaip Gyvybės Duonos įvaizdis mums savaip kalba apie Kristaus Kūnui būdingą vienybę, nes yra susijęs su Paskutinės vakarienės metu įsteigtomis apeigomis, apie kurias šv. Pranciškus Asyžietis sakė, kad Kristų regimą šiandien mato tik vienu būdu – Kristaus Kūne ir Kraujyje, kurie naudojami mūsų Komunijai – vienijimuisi šv. Mišių metu. Iš to ir mūsų amžinoji gyvybė bei dvasiniai „nuopelnai“ ar „atlygis“. Iš to ir mūsų galia užtarti vieni kitus, netgi mirusiuosius...
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
