Kartą šeštadienį Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą:
„Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!' Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą. Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: 'Bičiuli, pasislink aukščiau!' Tada tau bus garbė prieš visus svečius.
Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.
Kiti skaitiniai: Fil 1, 18b–26; Ps 42
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Aurelijus Kazimieras Kasparavičius OFM
Po trumpo intarpo apie Erodą ir Jeruzalę (galbūt įdėto čia būtent dėl kontrasto), kuri žudo pas ją siųstus pranašus, Jėzus vėl grįžta prie „ankštų vartų“ temos.
Įdomus Jėzaus santykis su fariziejais, pas kuriuos svečiuojasi: jie stebi jį, o jis – jų svečius.
Šiame vestuvių svečių palyginime Jėzus atkreipia dėmesį netgi į mūsų laikyseną kitų žmonių atžvilgiu. Jis pats, kuris praneša, kokia mirtimi savo noru mirs (Lk 13, 33), duoda geriausią reikiamos laikysenos pavyzdį. Jis nusižemino iki mirties, anot apaštalo Pauliaus (Fil 2, 8–9). Todėl jis ir buvo išaukštintas prikėlimu iš mirties.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
