Po lapkričio 5 d. įvykusio antrojo suinteresuotų institucijų atstovų susitikimo su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ir Moterų informacijos centro atstovais dėl bandomojo projekto „Vaikiškų knygučių apie lyčių lygybę ir metodinės medžiagos ikimokyklinio ugdymo pedagogams vertimo iš danų į lietuvių kalbą“ tolesnės eigos ir vykdymo Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija išreiškė savo poziciją šios programos atžvilgiu.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovai anksčiau buvo pareiškę griežtai kritišką nuomonę dėl šio projekto turinio ir darbo rengiantis jį įgyvendinti. Tačiau asociaciją nudžiugino galutinis susitikimo rezultatas, kad projektas nebus vykdomas Lietuvos darželiuose, tik įdėtas Moterų informacijos centro internetiniame puslapyje iki gruodžio 1 d., kur medžiaga bus prieinama kiekvienam norinčiam su ja susipažinti.
Savo išsakytoje pozicijoje šios programos atžvilgiu NŠTA teigia, kad jai būtų galima pritarti tik tada, jei būtų viešai atsiribota nuo pažiūros, kad yra ne dvi, o 6 ar daugiau lyčių, ir jei vaikams nebūtų subtiliai peršama mintis, kad jie gali vadintis, rengtis ir, vadinasi, būti kitos lyties asmenimis. Tai ypač svarbu berniukams – jiems lyties tapatybės sutrikimas pasitaiko 5 kartus dažniau nei mergaitėms.
Anot NŠTA, kita pritarimo programai sąlyga būtų, jei jos rengėjai, kovodami prieš agresyvaus vyriškumo stereotipą, išvengtų „berniukų resocializacijos moteriškumo kryptimi“. Tokia kampanija, kaip rodo JAV patyrimas, gali sukelti nepageidaujamų socialinių padarinių; berniukų ugdymas turėtų ne blokuoti, o atsižvelgti į neurobiologiškai nulemtas vyriškosios prigimties savybes ir jas panaudoti.
Asociacija išsakė ir konkrečius savo priekaištus dėl naujosios projekto redakcijos.
Kaip antai, dėl pavadinimų „Diena, kai Frederikas buvo Frida” ir „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ pakeitimo „Įdomiu antradieniu“, kuris klaidintų tėvus. Pasak NŠTA, originalūs pavadinimai – tokie jie yra Danijoje, Latvijoje etc. – atspindi gender teorijos nuostatą, pagal kurią „lytimi ne gimstama, bet tampama“. Asociacijos manymu, šis pakeitimas atspindi pastangą paslėpti vaikams diegiamą mintį apie lyčių „nepastovumą“.
NŠTA pareiškė kritiką minėtos programos gausioms pratarmėms, atspindinčiomis arba „lyčių studijų“ ideologijos problemiškumą, arba neįsigilinimą į kritikos esmę, bei sukritikavo dr. Margaritos Jankauskaitės „socialinės lyties“ sąvokos vartojimą gender prasme. NŠTA teigimu, Lietuvai brukamose Europos Tarybos nuostatose gender apibrėžiama kaip lesbietės, gėjai, biseksualai ir „translyčiai“. „Socialinės lyties“ (gender) sąvokos įvedimas į Lietuvos švietimo sistemą reikštų poveikio vaikų lytinei tapatybei taikymą. Pasak NŠTA, terminas „translytis“ mokslinėje literatūroje neegzistuoja, tai – iškreiptas „transseksualumo“ termino vartojimas. Transseksualumas yra psichinis sutrikimas, klasifikuojamas TLK-10 kodu 64.0. Todėl, kaip rašė NŠTA atstovė Vita Kuliavienė savo atsiliepime apie naująją programą, joje psichologinis sutrikimas yra pristatomas kaip norma, ir tai pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje pabrėžiamą vaiko teisę į sveiką vystymąsi
Asociacija toliau išreiškė nepritarimą M. Jankauskaitei, kuri gender teorijos teiginius pristato kaip „mokslą“. NŠTA teigimu, iš tiesų tai vien teorinių pažiūrų, kad lytį suformuoja socialinė aplinka, sistema; ji prieštarauja tiek sveikam protui, kuriuo remiantis berniukai ir mergaitės turi įgimtų skirtumų, tiek gausiems pastarųjų trijų dešimtmečių tyrimams, besiremiantiems tikslia moksline metodologija ir išryškinantiems vyro bei moters psichofizinį unikalumą. Kaip rašo žymi amerikiečių neurobiologė Loann Brizandine, „Unisex smegenys tėra politiškai korektiškas mitas“ – beje, sužlugęs po vieno genderizmo šulų – Johno Money – eksperimentų užauginti vaikus priešingai jų lyčiai.
NŠTA savo pozicijoje nepritarė ir prof. D. Pūro nuomonei, kad lyties tapatybės sutrikimas vaikystėje yra nulemtas biologinių faktorių, nes tai prieštarauja mokslinės literatūros duomenims. Pasak NŠTA, nors biologiniai faktoriai gali turėti įtakos lyties tapatumui, lyties tapatybės sutrikimas iš esmės vystosi dėl nepalankios šeimos psichodinamikos bei sutrikusio ankstyvo motinos ir vaiko ryšio. Todėl galima tik džiaugtis, kad nėra empirinių tyrimų, parodančių, jog tokios vaikų darželių programos gali sutrikdyti silpnesnių šiuo atžvilgiu vaikų lytinę tapatybę: reiškinys dar nepasiekė tokio masto, kad poveikį būtų galima matuoti kiekybiniais tyrimais. Tačiau asociacija pabrėžė, kad gausi darbo su vaikais klinikinė patirtis rodo, jog lyties tapatybės sutrikimui formuotis svarbiausi yra psichologiniai faktoriai. Tad psichologinė aplinka, skatinanti persirenginėti, žaisti ir vadinti save kitos lyties asmeniu, gali daryti neigiamą poveikį vaiko sveikatai ir tikrai, kaip tiksliai pasakė prof. Pūras, kelti sumaištį vaikų lytiniam tapatumui ar lytinei orientacijai.
NŠTA sukritikavo teiginį, kad homoseksualumas yra nulemtas biologinių veiksnių, kaip nepagrįstą. Esą netgi tokia homoseksualią orientaciją propaguojanti organizacija, kaip Amerikos psichologijos asociacija, savo oficialiame 2008 m. teiginyje rašo, kad lytinės orientacijos vystymąsi lemia „galimos genetinės, hormoninės, vystymosi, socialinės ir kultūrinės įtakos“ ir kad „prigimties ir ugdymo įtaka“ homoseksualumo genezėje sudėtingai susipina. Biologinės priežastys galimai predisponuoja mažesnį atsparumą psichologiniam vaiko traumavimui nepalankioje šeimos psichodinamikos aplinkoje. Su apsunkinta vaiko raida homoseksualinį potraukį sieja ne tik psichoterapijos klasikai bet ir ne viena empirinė studija, kur pagal didelio ir sociologiškai tikslaus tyrimo rezultatus nustatyta, jog potraukio tai pačiai lyčiai galimybė dukart padidėja skyrybų atveju). Tyrėjai iš Taiwanio 2007 m. paskelbė tyrimą apie tėvo ir sūnaus santykių kokybės ir seksualinės orientacijos ryšį ir atrado jo tvirtą sąsają tarp tėvų emocinio neįsitraukimo bei sūnų homoseksualumo.
Pasak NŠTA, projekto pratarmių autorių rūpestis išgyvendinant siaurą vyriškumo kaip jėgos ir moteriškumo kaip silpnumo stereotipus yra geriau pasiekiamas stiprinant ir įvertinant netipiškai vyriškų berniukų vyrišką lytinę tapatybę (t. y. pabrėžiant, kad yra visokių vyriškumo tipų) ir, atitinkamai, nestereotipiškai moteriškų mergaičių moterišką lytinę tapatybę. NŠTA manymu, smurto bei trapios vyrų psichinės sveikatos Lietuvoje priežasčių redukavimas iki stereotipinio „kieto“ vyriško berniukų auklėjimo (D. Pūro nuomonė) neįvertina reiškinio daugiaplaniškumo. Asociacijo nuomone, emocijų refleksijos bei geresnio savęs priėmimo ugdymas berniuko asmenybėje neprieštarauja tradiciškai vyriškų savybių – tokių kaip energija, ryžtas, drąsa ir kantrybė – ugdymui; „emocingų berniukų“ („emo-boy“) karta, jau užaugusi kai kuriose Vakarų šalyse (pvz., Vokietijoje), glumina šalies merginas ne dėl to, kad jos save laiko stereotipiškai „silpnomis“ moterimis, bet dėl to, kad iš vyro tikimasi atsakomybės ir gebėjimo būti tam tikra atrama moters gyvenime. NŠTA įsitikinimu, vyro empatija ir jautrumas kitam žmogui turėtų būti ne rožinėmis kelnytėmis aprengto „gero berniuko“, o vyriškos jėgos ir kilnumo išraiška – kaip ir stipri bei savimi pasitikinti mergaitė neturi būtinai lakstyti su pagaliais ar taškytis purve, kaip siūloma programoje. Priešingai nei JAV, kur masinė mergaitės kaip aukos gelbėjimo kampanija pasiekė tai, kad toliau blogėja vyrų psichinė sveikata bei socialiniai pasiekimai, Jungtinės Karalystės pedagogikoje atkreiptas dėmesys į blogą berniukų padėtį ir pasiekti geri rezultatai jų ugdyme atsižvelgiant į įgimtus psichofizinius vyro ypatumus. Asociacija yra įsitikinusi, jog ir Lietuvoje vyrų ir berniukų padėtį racionalu gerinti atsižvelgiant į jų prigimtį, o ne ją neigiant.
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pareiškė nors ir vertinanti programos rengėjų norą kovoti už lygias moterų teises, tačiau mananti, jog programos teorinė paradigma lemia tai, kad vaikams diegiami požiūriai peržengia lyčių tarpusavio pagarbos ir supratimo nuostatas bei diegia lyties kaip „laisvai kintančios realybės“ nuostatą. NŠTA dar kartą pabrėžė, kad šiai programai galėtų pritarti tik tada, jei jos rengėjai atsiribotų ir nuo šios antimokslinės teorijos, o taip pat atrastų būdų ne niveliuoti, o išryškinti kiekvienos lyties vertę ir unikalumą.
↧
NŠTA džiaugiasi: darželiuose lyties tapatybė kvestionuojama nebus
↧