Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl pažeidimų per Seimo rinkimus.
Trečiadienį priėmęs nagrinėti Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimus dėl išvados, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT juos sujungė į vieną bylą.
Į KT posėdį atvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas (VRK) Zenonas Vaigauskas, kiti komisijos nariai, prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, patarėja Indrė Pukanasytė, Tautininkų sąjungos lyderis Gintaras Songaila.
Pastarasis posėdyje pateikė įvairių prašymų, tarp jų - kviesti liudytojais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą Kęstutį Jucevičių, policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, VRK narį Liutaurą Ulevičių, vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą, Širvintų merą Vincą Jasiukevičių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę rinkimams Jonę Valčiukienę.
J.Valčiukienę teismas nusprendė apklausti kaip liudytoją.
VRK prašymu kaip liudytojai bus apklausti Pajūrio rinkimų apygardos pirmininkas ir sekretorė Vytautas Krutulis ir Rasa Miceikienė bei Vilniaus - Trakų rinkimų apygardos pirmininkė Janina Girucka.
Prezidentūros atstovės atskirų prašymų neturėjo. I.Pukanasytė tik pažymėjo, kad prezidentei adresuotose skunduose dėl pažeidimų jų aplinkybės buvo "pakankamai išsamiai atskleistos".
VRK narys Jonas Udris per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė, kad Rinkimų komisija rezultatus patvirtino, nes galimai nupirkti balsai sudaro labai mažą visų rinkėjų dalį ir negalėjo iš esmės pakeisti rezultatų.
"Rinkimuose dalyvavo 1,2 mln. Lietuvos Respublikos piliečių. Įvertinus visus skundus ir visas galimas prielaidas, visus pradėtus ikiteisminius tyrimus, mes turime maksimaliai - darant prielaidą, kad visi šitie tyrimai pasitvirtintų - turime nepilnus 4 tūkst abejotinų balsų, kas sudaro viso labo labai mažą procentą. Tuo tarpu norint, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje iš esmės pasikeistų - bent dviem mandatais, tam reikia per 20 tūkst. balsų", - sakė jis.
Prezidentės ir Seimo paklausimai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įteikimo KT.
Antradienį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo prašo KT išvados, ar "šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu".
Taip pat klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose leido po pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.
Trečiadienį į KT prašydama išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, kreipėsi ir šalies vadovė D.Grybauskaitė.
Prezidentė prašo KT įvertinti, ar "masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai" turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Taip pat šalies vadovė prašo išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose.
Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į KT gali kreiptis Seimas bei prezidentas ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.
Tokį paklausimą KT turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Remdamasis KT išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.
