Baltijos šalių ministrai sutarė stiprinti bendradarbiavimą pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai laikotarpiu, laikytis bendros pozicijos derybose dėl ES biudžeto ir patvirtino įsipareigojimus įgyvendinti energetikos ir transporto projektus.
Tai jie sutarė penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos ir Baltijos Asamblėjos kasmetiniame bendrame pasitarime - Baltijos Taryboje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad nuolatinis pozicijų ir veiksmų derinimas padeda Baltijos šalims pasiekti pagrindinius užsienio ir saugumo politikos tikslus.
"Kartu sugebame ne tik pasitikti ir kartu kovoti su tokiais iššūkiais kaip pasaulinė finansų krizė, energetinė priklausomybė, bet ir kartu kurti Baltijos regioną kaip inovacijų ir konkurencingumo erdvę. Kaimynystė, kurioje gebame būti vieningi ne tik prispirti bėdos, bet ir kartu planuodami ir investuodami į regiono ateitį, yra dovana. Tačiau turime kasdien kryptingai dirbti tęsdami jau pradėtus darbus, kad jos neiššvaistytume", - teigė A.Ažubalis.
Baltijos Tarybos sesijos metu buvo priimtas bendras 18-osios Baltijos Tarybos pareiškimas, kuriame pateikta trijų Baltijos šalių bendra pozicija aktualiausiais bendradarbiavimo klausimais: bendros Baltijos valstybių nuostatos derybose dėl naujojo ES biudžeto, sutarta dėl tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo Baltijos valstybėms pirmininkaujant ES Tarybai ir dėl bendrų veiksmų skatinant inovacijų ekonomiką.
Taip pat patvirtinti trijų valstybių įsipareigojimai įgyvendinti strateginius regioninius energetikos ir transporto infrastruktūros projektus: elektros jungčių, dujų infrastruktūros, Visagino atominės elektrinės (VAE) ir geležinkelio "Rail Baltica".
"Galutinis sprendimas dėl VAE, žinoma, priklauso Lietuvos parlamentui ir Vyriausybei, bet šiandien drauge su Latvijos ir Estijos ministrais pabrėžiame, kaip atsakingai jis turės būti priimamas. Atsisakymas tęsti VAE bei kitus jau pradėtus energetikos projektus arba juos keisti be kitų pasekmių reikštų ir atsisakymą eiti su JAV ir ES Komisija sutarta kryptimi – o tai mūsų partneriai gali suprasti kaip Lietuvos nusigręžimą nuo JAV parodyto pasitikėjimo mūsų energetiniais projektais", - pabrėžė A.Ažubalis.
ES 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos klausimu pareiškime išreikštas susirūpinimas dėl Sanglaudos fondo paramos šalims, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2008–2010 metais buvo mažesnis už ES BVP vidurkį. Pareiškimo dalyje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos pabrėžiamas reikalavimas nustatyti minimalią tiesioginių išmokų ribą šalims, kurios netgi Europos Komisijos pasiūlytos konvergencijos atveju gaus mažesnes negu ES vidurkis išmokas.
Baltijos valstybės yra įsipareigojusios įgyvendinti Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuris per pastaruosius metus tapo Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje pagrindu ir bendradarbiavimo skatinimo kituose ES regionuose pavyzdžiu. Bendrame pareiškime sutariama, kad Baltijos valstybės toliau intensyviai dirbs su prioritetiniais regioninių elektros jungčių ir dujų infrastruktūros projektais, panaudodamos ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės potencialą šiems projektams įgyvendinti.
Taip pat sutarta tęsti darbus sprendžiant energetinio saugumo klausimus regione, pabrėžta VAE projekto svarba. Teigiama, kad projekto energetinio saugumo pranašumai, ekonominė nauda ir aukščiausi branduolinės saugos standartai turėtų tapti jo tolesnio plėtojimo pagrindu.
Pareiškime pažymimi Baltijos šalių siekiai stiprinti pasienio ir muitinės tarnybų bendradarbiavimą, įgyvendinti bendrus projektus sveikatos apsaugos srityje.
2013 metais pirmininkavimą Baltijos valstybių bendradarbiavimui perims Latvija.
