Krikščioniškos vertybės nėra europietiškos vertybės? Toks klausimas kyla stebint kandidato į Europos sveikatos komisarus Tonio Borgo kritiką. Spalio viduryje atsistatydino anksčiau Maltos deleguotas komisaras Johnas Dalli, nes jo vardas pasirodė vienoje galimai neteisėto poveikio byloje. Vietoj jo Malta turėjo deleguoti kitą asmenį ir kandidatu į komisaro pareigas parinko dabartinį užsienio reikalų ministrą T. Borgą, informuoja Vatikano radijas.
Tačiau iš karto prieš jį pradėtos politinio spaudimo akcijos, kurias koordinuoja Europos gėjų ir lesbiečių asociacija, ateistinė Europos humanistų asociacija ir Tarptautinės planuotos tėvystės asociacija, žinoma dėl savo lobizmo už abortus. Pagrindinės jo „ydos“ – buvimas kataliku, krikščioniška pasaulėžiūra abortų ar tos pačios lyties asmenų santuokų atžvilgiu, nors abortai ar tos pačios lyties santuokos nėra nei komisaro, nei Europos Komisijos kompetencija.
Galima suprasti, kad, pavyzdžiui, ateistai mano skirtingai nei tikintieji. Tačiau stebina ne pati kritika, natūraliai kylanti iš pažiūrų įvairovės, o tai, kaip ji konstruojama. Kaip apžvelgia „Europeandignitywatch“ nevyriausybinė organizacija, nepasibodėta Maltos užsienio reikalų ministro vertybes vadinti „neeuropietiškomis vertybėmis“ ar net „ekstremistinėmis vertybėmis“. Panašu, kad krikščioniškos pažiūros kai kuriais klausimais jau savaime yra „ekstremizmas“.
Ką apie tai pasakytų Europos integracijos iniciatoriai ir pradininkai, „tėvai steigėjai“, kurių ne vienas, kaip patvirtins nesunkiai randami šaltiniai ir parengtos monografijos, buvo gana pamaldūs krikščionys, kuriems tikėjimas buvo svarbi motyvacija daryti tai, ką darė, o krikščioniška tradicija – įkvėpimo šaltinis tokiems svarbiems veikimo principams kaip asmens orumas, solidarumas ar subsidiarumas.
Yra labai arogantiška, pasak „Europeandignitywatch“, pretenzija, jog tik „iš tikro europietiškos“ pažiūros yra antikrikščioniškos, už homoseksualių asmenų santuokas ar abortus. Žinia gana aiški – „europietiškos vertybės“ nėra krikščioniškos vertybės, pastarosios nesuderinamos su „europietiškomis vertybėmis“. Tai sakoma tuo pat metu, kai dauguma europiečių yra krikščionys, kai Europos Sąjunga gina pasaulyje minties ir religijos laisvę, kai Europos Sąjungos pamatinių teisių chartijoje gerbiama „Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovė“ ir deklaruojama ištikimybė „dvasiniam ir doroviniam paveldui“.
Ko gero, yra kitaip – universalus pasakymas „europietiškos vertybės“ čia nekorektiškai ir neadekvačiai vartojamas kaip priedanga kelių grupių specifinei pasaulėžiūrai. Tačiau klausimas kitas: ne viešieji debatai, o tai, ar Europos Sąjungoje jau galima nesuteikti aukšto rango pareigas asmeniui ne dėl kvalifikacijos trūkumo, o todėl, kad jis krikščionis?
Lapkričio 13 dieną Tonio Borgas Europos Parlamento posėdyje tris valandas atsakinėjo į klausimus, sprendimas dėl jo kandidatūros turi būti priimtas per kitas dvi dienas.
 |