Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: 'Apgink mane nuo skriaudiko!' Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: 'Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų'“.
Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“
Kiti skaitiniai: 3 Jn 1, 5–8; Ps 112
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Stebėtina šios moters drąsa ir ryžtingumas. Nors iškilo didžiulės kliūtys, ji pajėgė atsilaikyti. Pirma: teisėjas buvo neteisingas ir nebijojo nei Dievo, nei žmonių. Antra: tais laikais moteriai net nebuvo leidžiama kalbėti teisme. Trečia: ji neturėjo vyro, kuris galėtų už ją kalbėti. Tačiau ši našlė neleido, kad šios kliūtys ją sulaikytų Neteisingas teisėjas davė įkyriajai našlei tai, ko ji prašė, nes norėjo jos nusikratyti. Tačiau mūsų Teisėjas yra geriausias Tėvas ir Jis nori mums paties geriausio. Galime patikėti Jam savo rūpesčius ir būti tikri, kad Jis girdi mūsų maldas ir padarys tai, kas mums geriausia. Jėzus nori, kad visi mes būtume kupini šios našlės tikėjimo bei ištvermės. Labiausiai Jėzus nenori rasti drungnų ir abejingų žmonių, linkusių pasiduoti bet kokiai problemai, net nebandžius jos spręsti.
Daugelis dažnai kartoja, kad meldžiasi ir vistiek Dievas neišklauso. Aš visiems kartoju, kad Dievas išklauso kiekvieną maldą. Jeigu prašome pagal Jo valią, tai Jo atsakymas yra „taip“. Jeigu ne pagal Jo valią, tai atsakymas yra „ne“. Jeigu Dievas būtų išklausęs visų mano prašymų, kurių aš praeityje prašiau, tai man dabar būtų daug blogiau. Arba Dievas sako: „palauk“. Nežinome, kodėl, gal Jis nori sustiprinti mūsų tikėjimą, gal dėl kitų priežasčių, mes nežinome, bet turime tik pasitikėti, kad Jis mūsų maldą girdėjo. Prisiminkime tik, kiek metų Monika laukė, kol jos sūnus Augustinas atsivertė. Šv. Bazilijus Didysis apie užtarimo maldą rašė: „Kartais jūs prašote ir negaunate, nes prašote neteisingų, nederančių ir neapgalvotų dalykų, to, kas jums nėra gerai, arba nustojate prašę.“
Tad sutelkime dėmesį į Dievo gailestingumą ir ištikimybę, tik tada pažvelkime į savo reikmes ir rūpesčius. Nesiliaukime prašę. Prašykime ir kitų, taip pat ir šventųjų melstis už mus. Pasitikėkime žinia, kad Jėzus nuolat užtaria mus, būdamas savo Tėvo dešinėje. Atsiminkime, kad Dievas yra teisingas ir gailestingas teisėjas, kuris girdi visas mūsų maldas ir atsakys mūsų labui.
Jėzus palyginimą baigia, klausdamas, ar sugrįžęs dar beras žemėje tikėjimą. Jėzus laukia, kad mūsų tikėjimas būtų toks kaip šios atkaklios našlės – pasitikintis, laukiantis bei drąsus tikėjimas. Turėdami tokį tikėjimą, melsimės ne beviltiškai verkšlendami, bet su džiaugsmingu lūkesčiu. Tad sekime šios atkaklios našlės pavyzdžiu, atnešdami savo reikmes Viešpačiui.
Jėzau, viliuosi Tavimi, nes visuomet girdi mane ir nori man geriausio. Suteik man stiprybės ir padėk man pasitikėti Tavimi, kai susidursiu su sunkumais bei tikėjimo išbandymu. Šlovė Tau, Viešpatie, kurio gailestingumas tveria per amžius!
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
