Bylų nagrinėjimą turėtų paspartinti dabar rengiamas e-bylos projektas ir teismų stambinimas, sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovas Gintaras Kryževičius.
Pirmadienį po naujos sudėties Teisėjų tarybos susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite jis sakė, kad jau kitąmet turėtų būti baigti parengiamieji techniniai darbai ruošiant sistemą, kuri leistų atsisakyti popierinės bylos formato civiliniame procese.
"Esu asmeninis šalininkas radikalios formos e-bylos, kai popierinis bylos formatas apskritai išnyksta iš gyvenimo - tai yra nuo pirmo iki paskutinio veiksmo viskas vyksta e-formate", - žurnalistams sakė G.Kryževičius, praėjusią savaitę perrinktas antrai kadencijai.
Jo teigimu, įdiegus sistemą, bylos dalyviai galėtų sekti eigą prisijungę prie elektroninės sistemos specialiais slaptažodžiais, ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės jokių fizinių kontaktų nereikėtų.
"Per kitus metus bus užbaigti visi pasirengimo darbai paleisti sistemą veikti, taigi per kitus metus ir reikės įstatymų pakeitimų", - kalbėjo G.Kryževičius.
Pasak jo, Teisėjų taryba taip pat yra už įstatymų pataisas, kurios leistų tęsti apylinkės teismų stambinimo procesą ir suvienodinti teisėjų darbo krūvį, jis šiandien kartais skiriasi tris kartus.
"Keli apylinkės teismai būtų sujungti į didelį apylinkės teismą, kuris apimtų kelių dabartinių administracinių teritorinių vienetų rajonų vietas. Vienas iš tokių teismų taptų centriniu teismu - centrine teismo būstine. Kiti teismai - dabartiniai savarankiški teismai - liktų skyriais", - aiškino Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vadovaujantis G.Kryževičius.
Jo teigimu, tokiu atveju centrinės būstinės, kurių Lietuvoje galėtų būti iki 15, matydamos bylų grūstį, galėtų paskirstyti teisėjus, jų kiekviename teisme dirbtų apie tris dešimtis. Anot G.Kryževičiaus, panaši reforma Estijoje davė "stulbinančių rezultatų".
G.Kryževičius sakė, kad paramos tokiai idėjai bus ieškoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kai bus aiški jo sudėtis.
"Darbo grupė turi jau teismų žemėlapį. Dabar neprisimenu tiksliai - ar 12, ar 15 tokių teismų išliktų. Teismas turi būti optimaliai, racionaliai valdomas, jame turėtų būti nuo 25 iki 35 teisėjų", - sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Seimas šiemet jau žengė pirmuosius žingsnius teismų stambinimo link. Rugsėjo mėnesį priimtos Teisingumo ministerijos parengtos įstatymo pataisos, kuriomis sujungiami Kauno miesto bei rajono apylinkių, Šiaulių miesto bei rajono apylinkių, Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 apylinkių teismai.
Kauno miesto apylinkės ir Kauno rajono apylinkės teismai po sujungimo vadinsis Kauno apylinkės teismu, Šiaulių miesto bei rajono teismai - Šiaulių apylinkės teismu, o Vilniaus miestas vietoje keturių turės viena Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismų reorganizacija turi būti baigta iki 2013 metų sausio 1 dienos.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
