 |
|
EPA nuotrauka |
Ši savaitė, paįvairinta šventine diena, įsiterpė kažkur tarp kregždžių, skraidančių būreliais, šlamančių priemiesčio klevų ir drėgno asfalto kvapo. Norėdamas ją paversti materialesne, bandau pastebėti ir paminėti kultūrines publikacijas „Bernardinai.lt“ erdvėje.
Kontrolė, premjera, modernumas
Pradėkime nuo griežto žodžio „kontrolė“. Valstybė pabandė atidžiau ištirti, kaip tvarkoma kultūros vertybių apskaita. Po tyrimo pateiktose išvadose aiškėja, kad jei Kultūros „ministerija nepakeis metodinių rekomendacijų, klaidinga muziejinių eksponatų vertė gali būti nurodoma dar aštuonerius metus“. Teks keisti. Ko gero, jau po rinkimų.
Klaipėdos dramos teatras anonsuoja naują premjerą, kurią parodys rugsėjį. Pagal lenkų dramaturgės D. Maslowskos pjesę režisierius Jonas Vaitkus pastatė spektaklį „Mums viskas gerai“. Kas ten gerai ir kaip gerai, uostamiesčio teatro gerbėjai galės išvysti rugsėjo 6 dieną.
Žilvino Beliausko recenzija plačiai ir teigiamai pristato Tomo Balkelio knygą „Modernios Lietuvos kūrimas“. (Tomo Balkelio „Modernios Lietuvos kūrimo“ recenzija). Pasak recenzento ir šio leidinio vertėjo iš anglų kalbos, „knyga patraukli daugeliu naujų iškeltų matymo aspektų, kurie ne tik esmingai praturtina mūsų tautos savikūros paveikslą laikmečio kontekste, bet ir daro jį kur kas labiau įdomų pažinti, artina prie skaitytojo, pavadinkim, žmogiškojo faktoriaus išryškinimu, leidžia pajusti kaip neseniai vykusį, spalvingą, kartais tragišką, bet tuo pačiu artimą ir savą.“
Fotografija, kalbotyra, universalumas
Fotografas Arūnas Baltėnas Vilniaus dailės akademijos parodų salėje iki rugpjūčio pabaigos eksponuoja parodą „Mes iš vaikystės“. Ekspoziciją sudaro Širvintų rajono šeimų nuotraukos, atskleidžiančios jų gyvenimo (anaiptol ne visada lengvo) akimirkas. Viena iš parodos kūrimo intencijų galėtų būti šie autoriaus žodžiai: „Bendraukime, pažinkime vieni kitus, ir mūsų gyvenime atsiras daugiau šviesos.“
Rugsėjo viduryje Nidoje numatyta Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų organizuojama stovykla „Užuovėjos“. Stovyklautojų programą, pasak rengėjų, sudarys „kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų ir kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos ir poezijai, muzikai, kinui bei bendravimui skirti vakarai įvairiose Nidos erdvėse.“ Kam įdomu dalyvauti tokiuose akademiniuose pasimatymuose, turėtų suskubti užsiregistruoti iki rugpjūčio 20-osios.
Kokias studijas baigęs žmogus gali daryti bet ką? Į šį klausimą galima pabandyti rasti atsakymą, perskaičius Kęsto Kirtiklio rašinį. Tas „bet kas“ šiek tiek baugina, tarsi kalbėtume apie universalių karių ruošimą itin slaptoms misijoms, bet... kodėl gi ne?..
Pakūta, rūmai, metai
Paskutinį rugpjūčio savaitgalį broliai pranciškonai organizuoja jau kasmetiniu tapusį kūrybinį meno savaitgalį Pakutuvėnuose. Kaip teigia šios šventės rengėjai, šią idėją inicijuoja brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, „kad sukviestų menininkus pabūti kartu, pasidalinti patirtimi ir tokiu būdu bent kiek panaikintų Lietuvoje tarp kūrėjų tvyrantį uždarumą. Tai dienos, skirtos grožiui, kalbėjimuisi, dalijimuisi, susitaikymui ir atvirumui.“ Tad jei dar nesuplanavote savaitgalio, puiki proga prasmingai jį praleisti Pakūtoje.
Sostinėje daug kalbų ir aistrų vis dar keliantys Valdovų rūmai žada lankytojams pasiūlyti A korpusą kitąmet. Tiesa, ne už dyką – bilietas be nuolaidos kainuos 10 litų. Valdovų rūmų muziejaus direktorius pabrėžia šios įstaigos atvirumą įvairioms istoriškai susijusioms kultūroms: tai – „pirmiausia objektas, skirtas Lietuvos visuomenei, Lietuvos žmonėms, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo įpėdiniams, mūsų kaimynams ukrainiečiams, baltarusams, lenkams, latviams, žydams, rusams“.
Artėjant Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms 2014-aisiais, išleidžiama vis daugiau su šia asmenybe susijusių leidinių. Vienas jų, „Metų“ poemos leidimas su fotografikų Dangirutės Maleckienės ir Rimgaudo Malecko iliustracijomis. Apie šį leidinį išsamiau parašė Regina Jasukaitienė.
Velykos, studentai, dizainas
O štai Vilniuje, Profsąjungų rūmuose esančiuose „Knygų namuose“, sugalvota akcija gana baugiu pavadinimu „Knygų kapinės“. Kolegė Justina Katkevičiūtė apsilankė minėtame skaitytų knygų knygyne ir aprašė savo įspūdžius, kurie, atrodo, gana malonūs, susiję su knygų prikėlimu iš užmaršties, nebūties. Dėl to ir velykiniai.
Teatro naujienos, susijusios su Panevėžiu, pastaruoju metu priminė žinias iš mūšio turgaus dieną. Tad labai smagu bent retsykiais nugirsti ir gerą ar bent neutralią naujieną. Pavyzdžiui, kad LMTA rengs keliolikos studentų kursą Panevėžio Juozo Miltinio teatrui. Tiesa, per jėgą niekas tų jaunuolių ten nevarys, tačiau jei bent dalis jų atras galimybes realizuoti savo pašaukimą Aukštaitijos sostinėje.
Sostinės Literatų gatvėje įsikūręs Modernaus meno centras džiugina naujais leidiniais. Ne per seniausiai pristatęs labai gražiai iliustruotą knygą „Ką mena širdis“, pateikia skaitytojams dar vieną naujieną – trumpą dizaino istoriją, taip ir pavadintą – D.I.Z.A.I.N.A.S. Daug įdomaus galima sužinoti.
Paveikslas, drožyba, mėnulis
Meno istorikė Laima Šinkūnaitė „Magnificat“ leidinyje atidžiai išanalizuoja Ridolfo Girlandajaus tapytą paveikslą „Švenčiausios Mergelės išaukštinimas“. Mažiau susipažinusiems su sakraline tapyba galėtų būti ypač įdomu sužinoti, iš ko atpažįstamos šešių paveiksle pavaizduotų šventųjų figūros.
Truputį kitos srities menininkai susirinko į Vilkiją. Ten vyksta medžio drožėjų-skulptorių pleneras. Jame dalyvaujantys skulptoriai žada sukurti ir visuomenei pristatyti septynias ąžuolines skulptūras.
O Lrt.lt tinklalapyje buvo rašoma apie interneto projektą „Mėnulio žaidimai“, kurio dalyvių įkeliamose nuotraukose šis Žemės palydovas „gali virsti beveik bet kuo: augalu, laikrodžiu, balionu, drugeliu ar krepšinio kamuoliu.“ „Mėnulio žaidimų“ steigėjas – prancūzas Laurentas Lavederis. Yra ir nuoroda į jo albumą internete.
Netektis, šokis, sezonas
Lietuva neteko vieno iškiliausių savo kartos skulptorių – Stanislovo Kuzmos. Šio kūrėjo skulptūrinė kompozicija „Trys mūzos“, puošianti Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogą, jau seniai tapo pastarosios įstaigos simboliu. 80 atrinktų menininko darbų galima pamatyti darbų albume, kuris buvo pristatytas šių metų vasario pradžioje.
Su pasibaigusiais „Vasaros literatūros seminarais“ šis metų laikas dar nesibaigia. Sostinėje vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į „Vasaros šokio mokyklą“. Užsiėmimai pastarojoje vyks rugpjūčio 20–25 dienomis. Į renginius dėstyti atvyksta baleto pedagogas Bruce’as Michelsonas iš Hamlyn mokyklos Florencijoje. Ta proga publikavome jo interviu, parengtą Liudvikos Šaulytės.
Apie naujojo teatrinio sezono pradžią prabilo ir „Lėlės“ teatras. Pasak teatro vadovo Juozo Marcinkevičiaus, teatras „bėga nuo Makdonaldo, kurio dabar labai daug“. Taip pat pranešime spaudai sakoma, kad „Lėlė“ žada „pristatyti daugiau spektaklių suaugusiems.“ Ką gi, eisime ir stebėsime.
Gyvenvietės, apylinkės, rašymai
Bernardinai.lt publikavo ir keletą esė, susijusių su mūsų gimtuoju kraštu. Pirmajame tekste kalba prasideda nuo kelionės į Biržuvėnų gyvenvietę, antrasis tekstas sukinėjasi kiek abstraktesniais maršrutinio autobuso keliais, o trečias esė sukuria labai keistą nuotaiką, siūlydamas tarsi kelionę į sodo-daržo pasaulį. Tačiau iš tiesų tie rašiniai – kiekvienas savaip – liudija kelionę, palydėjimą į vidines žmogaus karalystes. Tik klausimas, kiek skaitytojui suteikta galimybė iš ten ką nors išsinešti, atpažinti panašų kraštovaizdį, sielovaizdį. Kuo daugiau gali pasiimti, kuo labiau atpažįsti, tuo geresnis tekstas...
Architektūra, muziejai, gamta
Įdomus ir Vytauto Dičiaus straipsnis, perpublikuotas iš Lietuvos architektų rūmų interneto svetainės. Tekstas skirtas naujajai „Žalgirio“ arenai Kaune. Pakankamai išsamiai aprašoma, kodėl priimti vienokie ar kitokie architektūriniai sprendimai. Pridedama ir iliustracijų.
Prie pažymėtinų „skolintinių“ publikacijų šlietųsi ir dar du straipsniai.
Agnė Bilūnaitė tinklalapyje kafehauzas.lt aprašo porą memorialinių muziejų Anykščių rajone – Didžiulių sodybą ir Jono Biliūno tėviškę.
O kamane.lt viešino Austėjos Masiokaitės publikaciją apie „Land art“ festivalį Raudondvaryje. Ir nuotraukos gražios. Stebi ir stebiesi.
Kad taip būna. Paskui apsidairai ir vėl nustembi. Savaitė su visom savo kultūrinėm raiškom ir išraiškom tik šmurkšt, ir dingo, – vos spėjai pastebėti akies krašteliu. Taigi.
Iki.