Nicolas gimė 1990-aisiais Niujorke, iš kur būdamas vos dvejų metų su šeima persikėlė į tėvo Alfredo (pastarasis, beje, taip pat neblogai žinomas menininkas – architektas, filmų, instaliacijų kūrėjas) gimtąją Čilę. Iš pastarosios po šešerių metų grįžta į Niujorką, kuris, kaip sako pats atlikėjas, veikiausiai ir padarė daugiausia įtakos kūrėjo asmenybės formavimuisi.
Muzikuoti Nicolas pradėjo dar mokykloje. Kai įkūrė savo įrašų kompaniją, jam tebuvo 19 metų. Jei kalbėtume apie roko muzikantą ar indie rock grupes, toks amžius turbūt nieko nestebintų, tačiau elektroninės muzikos pasaulyje tai – retenybė.
Kaip interviu britų dienraščiui „The Guardian“ sako pats muzikantas, turų maršrutų pats šiuo metu nesirenka ir stengiasi groti kuo intensyviau. Visiškai muzikai atsidavęs Nicolas taip siekia kuo artimesnio ryšio su melomanais visame pasaulyje: „Aš siekiu intensyvumo tam, kad kuo geriau suprasčiau žmonių reakcijas į mano muziką. Be to, man įdomu, kaip kūrybą adaptuoti vis kitai erdvei – šia prasme esu garso architektas“. Nicolas Jaar pasirodymų žemėlapyje šiemet neaplenkiamas ir Vilnius.
Encore
N. Jaar: „Geriausias metas – dabar“
Nicolas mano, kad elektroninės muzikos renesansas atėjo su tokiais muzikantais kaip James Blake (britų elektronikos kūrėjas, prodiuseris, pernai išgarsėjęs debiutiniu albumu, nominuotu prestižiniam „Mercury“ prizui) ir Mount Kimbie (taip pat britų duetas, Dominic Maker ir Kai Campos, susibūrę 2008-aisiais Londone ir debiutavę albumu „Crooks & Lovers“, šiuo metu įrašinėjantys antrąjį studijinį darbą), tačiau pats savęs su kitais kūrėjais lyginti nedrįsta.
Daug kas sako, kad šiandien gyventi nebeįdomu, nes visos idėjos jau sugalvotos bent prieš porą šimtų metų, jei ne seniau. Bet Nicolas mano atvirkščiai: „Jaučiu kaip niekad daug gražių idėjų ir nuoširdžių jausmų tiesiog tvyrančių ore, belieka juos transformuoti į muzikinius garsus, – pasakoja Nicolas.
„Šiuolaikinis jaunimas domisi keistais, išsiskiriančiais, subtiliais dalykais, ko, man regis, niekad nebuvo. Nebėra taip, kad visi žavisi naujai susikūrusia roko grupe. Šiandien visiems įdomi muzika, kuri laužo standartines žanrų ribas, iš esmės kuria naujus stilius. Muzika, kurią kuriam mes, jauni berniokai, be jokio finansavimo, be prodiuserių, be nieko, kas nurodinėtų ar turėtų įtakos kūrybai. Šiandien tam nereikia nei studijos, užtenka noro kurti ir nuoširdumo – to niekad nebuvo anksčiau, todėl džiaugiuos, kad gyvenu būtent dabar.“
With Just One Glance You
„Mėlynosios bangos“ (blue wave) muzika
Žurnalistams besiginčijant dėl Nicolo Jaaro muzikinio stiliaus ir ieškant jam apibūdinti tinkamiausių žodžių, jiems netyčia padėjo pats kūrėjas. „Užuot kiekvienam klausiančiam, kokio stiliaus muziką groju, kartojus tiradą apie sunkiai konkrečiam žanrui priskiriamą muziką bei sąmoningą siekį nekategorizuoti, sakau, kad mano muzika yra blue wave – šis žodžių junginys atėjo į galvą visai netyčia, bendraujant su žurnalistu telefonu vienoje kavinėje.
Netyčia pasakyta frazė nebuvo jau tokia atsitiktinė – Nicolo muzikoje mėlynos melancholijos, mąslumo ir emocijų apstu. Jei lygintume su komercine šokių muzika, labiausiai pastebimas yra klubinei muzikai neįprastai lėtas tempas. Kaip pasakoja muzikantas, būna, kad gyvų pasirodymų metu pasigrista raginimų groti kitą dainą, tačiau Nicolas klausytojams nenuolaidžiauja. Maža to, jis atvirai kalba apie klubinės kultūros komerciją ir siekia pokyčių.
„Šiuolaikinė trance-pop muzika, kuri skamba klubuose, yra milžiniškos muzikos industrijos dalis. Čia ne roko koncertas, į kurį nueini klausytis gyvo grojimo, galbūt išgeri butelį alaus. Jei eini Į David Guetta ar kokio garsaus DJ pasirodymą, išgersi 5 gėrimus, po to linksminsies dar keletą valandų ir išgersi dar daugiau. Juk tai – daug geresnis biznis“, – mintis dėsto Nicolas.
Savotišką lėtą techno kuriančio muzikanto kūryboje apstu ne tik folk, jazz prieskonių, bet ir keisto bei sunkiai apibūdinamo intermedialumo jausmo (Nicolas Rod Ailende Brauno universitete studijuoja lyginamąją literatūrą ir mėgsta laidyti S. Žižeko juokelius), kosmopolitiškumo ir tuo pat metu – kultūrų samplaikos (N. Jaaras viename interviu sakė: „Iki šiol nežinau, kas esu ir ar tapatinuosi su viena tautybe apskritai“), ypač daug – Afrikos muzikos kvapų, kuriais Nicolas žavėjosi visą gyvenimą. Greičiausiai būtent šis keistokas muzikinis kokteilis ir žavi intelektualesnės muzikos beieškančius klubinėtojus visame pasaulyje.
Too Many Kids Finding Rain In The Dust
V. Diawara: „Nicolą Jaarą į Lietuvą kviečiau dvejus metus“
Po atostogų, rugpjūčio 30 d., pasiklausyti kokybiškos elektronikos melomanai rinksis menų fabrike „Loftas“, kurio naująjį sezoną ir atidarys Nicolas Jaaras.
Kaip pasakoja menų fabriko muzikinės programos vadovas Viktoras Vee Diawara, pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį šį kūrėją prisikviesti nėra lengva: „Net dvejus metus į Lietuvą bandžiau prikalbinti šiuo metu vis dar milžiniška populiarumo banga skriejantį Nicolą Jaarą. Jo kaina nuo to laiko turbūt išaugo kokius 7 kartus. Daugeliui kokybiškos ir tobulos muzikos gerbėjams šio kūrėjo turbūt net nereikia pristatyti“, – savo pasirinkimu neabejoja Vee.
Į Lietuvą N. Jaaras atvyksta kartu su grupe – gitaristu ir saksofonininku. Šiuo metu Nicolas be sustojimo keliauja aplink pasaulį koncertuodamas. Pasak jo, jis kol kas nenori sustoti ir nori būti kuo labiau užimtas, aklai nesimaudo šlovės spinduliuose ir trokšta dirbti bei savo muziką sugroti kuo daugiau žmonių, pamatyti jų reakcijas, įvertinti savo silpnąsias vietas ir galiausiai pradėti kurti kitą įrašą.
Be to, naujo „Lofto“ sezono atidarymas bus ir „Vilnius Music Week 2012“ oficialus startas. Bilietus platina „Tiketa“.