Atsinaujinimas, Bažnyčia, misija ir tikėjimas. Tai keturi terminai, kuriems anot Filadelfijos arkivyskupo Charleso Josepho Chaputo, dera skirti didesnį dėmesį Tikėjimo metų kontekste. Kaip praneša Vatikano radijas, arkivyskupas neseniai pasakė kalbą apie Tikėjimo metus Filadelfijos katalikų gyvybės išsaugojimui skirtame kongrese.
 |
„Yra daug svarbių dalykų, tačiau niekas nėra taip svarbu, kaip šventumo pašaukimas, pašaukimas būti šventiems. Štai to ir turime siekti, turime virsti šventaisiais“, - tvirtino ganytojas.
Kalbėdamas apie atsinaujinimą, arkivysk. Chaputas palygino Bažnyčios vargus su sutuoktinių vargais. Net tvirčiausią santuoką gali prislopinti sunkumai ir kliūtys. Sutuoktiniai atnaujina santuokos pasižadėjimus, kad atgaivintų ir sutvirtintų savo meilės ryšį. Kažkas panašaus Bažnyčios istorijoje: kiek kartų būta, kad Bažnyčios gyvenimas virto rutina, stagnacija, cinizmu, ar dar blogiau.
Apie Bažnyčią arkivyskupas kalbėjo ne kaip apie „daiktą“, o kaip apie „asmenį“. Mūsų, kaip Kristaus mokinių, misija, mūsų tikslai ir įsipareigojimas yra visai paprasti: turime atvesti Jėzų Kristų į visą pasaulį ir visą pasaulį atvesti Jėzui Kristui.
Tikėjimas nėra emocija, ir ne doktrinos arba koncepcijų serija, nors pastarųjų vaidmuo tikėjimo gyvenime didelis. Tikėjimas reiškia pasitikėjimą neregimomis tikrovėmis pagal pažįstamų arba mylimų žmonių duotą žodį, o šiuo atveju tai yra Dievas. Tikėjimas - tai Dievo dovana. Tai Jis, kuris mus išsirinko.
 |