1922 m. išsiųstas iš Rusijos, istorikas ir filosofas Levas Karsavinas prisijungė prie kitų bolševikų į vakarus ištremtų baltųjų emigrantų gretų (tarp kurių buvo garsieji rusų mąstytojai Berdiajevas, Loskis, Šestovas, Obolenskis ir kiti) Berlyne ir Paryžiuje.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| L. Karsavinas (1882-1952). |
Atsisakęs kunigaikščio D. Sviatopolko-Mirskio kvietimo dėstyti Oksforde, 1928 m. Karsavinas priima Augustino Voldemaro pasiūlymą ir pradeda profesoriauti tuometiniame Lietuvos universitete Kaune (vėliau Vytauto Didžiojo).
Atvykęs, per pusmetį išmoksta lietuvių kalbą, dėsto Europos kultūros kursus, cituodamas iš atminties Dantės Dieviškąją komediją, ispanų, prancūzų ir anglų klasikų šedevrus. 1940 m. persikelia į Vilnių, dėsto Vilniaus universitete, Dailės Institute, vadovauja Dailės muziejui.
Atsisakęs Vinco Krėvės raginimo pasitraukti į Vakarus, lieka Lietuvoje. 1949 m. suimtas. 1950 nuteistas dešimčiai metų kalėti ir išvežtas į Abezės lagerį, kur 1952 m. iškeliauja amžinybėn.
Vakaro metu apie Levą Karsaviną pasakos filosofijos mokslų dr. Andrius Martinkus, žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius dr. Andrius Konickis, skype konferencijoje bendrausime su Kvebeko Sherbrooke universiteto profesoriumi Andriumi Valevičiumi bei prof. Tomu Venclova, šiuo metu reziduojančiu Berlyne. Renginį moderuos Andrius Konickis.
Renginys vyks gruodžio 6 d. (ketvirtadienį), 18.00 val. Venclovų namuose-muziejuje.
