Pradėti gamtotvarkos darbai Gražutės regioniniame parke. Šiuo metu buveinių apsaugai ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose – Smalvos ir Samlvykščio ežeruose ir pelkėse – kertama ir šalinama sumedėjusi augalija, kitais metais ketinama kirsti ir šalinti atžalas.
Šiuo metu didžiausia pelkių problema, jų sausėjimas ir paspartėjusi kaita, dėl ko pelkių plynės apauga sumedėjusia augalija, keičiasi žolių struktūra, išnyksta specifinės pelkių rūšys. Nors pelkių kaita yra natūralus procesas, dėl žmogaus ūkinės veiklos ir klimato kaitos apaugimas dabar vyksta itin sparčiai.
Anksčiau natūralią pelkių kaitą stabdydavo kanopinių žvėrių bandos, gaisrai, vėliau gyvulininkystė. Dabar šių veiksnių įtakos beveik nėra. Maža to, prasidėjo pelkę tręšiančių biogenų išplovimas paviršiniais ir požeminiais vandenimis. Kaip žinia, biogenų šaltiniai daugiausia yra žemės ūkis ir jame naudojamos trąšos.
Nors trąšų dabar naudojama mažiau, tačiau dideli jų kiekiai užkonservuoti aplinkoje, taip pat kaupiasi nenaudojamose pievose ir vykstant mineralizacijai arimuose. Nemažai jų išplaunama su buitiniais nutekamaisiais vandenimis. Anksčiau vykdyta melioracija ir besikeičiantis klimatas dar labiau spartina biogenų išplovimą ir pelkių apaugimą.
Tikimasi, kad sumedėjusios augalijos ir atžalų kirtimas, nendrių šienavimas pagerins saugomų buveinių tipų būklę, pagausins retų pelkinių augalų tokių kaip žvilgančioji riestūnė, liekninis beržas, pievinis plauretis ir kt. populiacijas ir sudarys sąlygas naujų saugomų rūšių įsikūrimui.
 |
| Pelkė prieš tvarkymo darbus... |
 |
| Ir po... |