1. Be galo sunku siekti savo artimo pažangos, jei neatsisakai visų savanaudiškų ketinimų ir veik nepamiršti savęs.
Kaip tu gali atlikti savo pareigas, Pauliaus vadinamas meilės darbais, jei neatsižadi savęs ir visiškai nepasišventi kitiems?
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui ir taip toliau.
2. Tačiau kitų naudos ieškojimas nėra viskas, ko iš mūsų reikalaujama; mes turime nuolat smarkiai engti savo prigimtį, kuri labai linkusi mylėti tik save ir ne taip lengvai leidžia pamiršti save ir savo reikalus. Geriau ieškokime kitų naudos ir savo noru atsisakykime savo teisių vardan kitų.
Šventasis Raštas ragina ir perspėja mus, jog kiekvieną malonę, kurią Viešpats mums patikėjo, gavome su sąlyga, kad ji bus panaudota bendram Bažnyčios labui.
Teisingai panaudoti visas Viešpaties malonės dovanas - tai dosniai ir džiaugsmingai dalytis jomis su kitais. Neįmanoma sugalvoti teisingesnės taisyklės ar geresnės minties, kad visa, kuo džiaugiamės, yra dangiškos dovanos, kurias gavome su sąlyga, kad padalysime kitiems.
3. Šventasis Raštas sako, jog talentus galima sulyginti su žmogaus kūno nariais. Joks kūno narys nenaudoja savo galios sau pačiam, bet atiduoda ją bendram labui, taip pat kiekvienas Bažnyčios narys turi bendradarbiauti su visu tikinčiųjų kūnu, kitaip jo darbai bus veltui.
Kad ir kokiom dovanom ištikimas krikščionis būtų apdovanotas, jis turi naudoti jas dėl kitų tikinčiųjų, jis privalo nuoširdžiai panaudoti savo interesus Bažnyčios gerovei.
Nusistatykime tokią geros valios ir paslaugumo taisyklę: kai tik galime padėti kitiems, elkimės kaip prievaizdai, kurie vieną dieną turės duoti apyskaitą už save. Taip pat nepamirškime, kad darydami gera kitiems turime vadovautis meilės įstatymu. Nes visų pirma turime ieškoti kitų naudos, o ne daryti gera kitiems siekdami savo gerovės.
4. Meilės įstatymas tinka ne tik dideliems geriems darbams. Nuo pat pirmųjų dienų Dievas liepė mums atsiminti jį nereikšmingose gyvenimo smulkmenose.
Dievas liepė Izraeliui aukoti pirmuosius derliaus vaisius, kad jiems tai būtų ženklas, jog nevalia džiaugtis palaiminimais, pirmiau jų nepašventus Dievui. Mes būtume kalti dėl jų nuodėmingo panaudojimo, jei jų nepašvęstume Jam.
5. Veltui bandytume praturtinti Viešpatį savo talentais ir dovanomis.
Mūsų gerumas negali pasiekti Viešpaties, todėl, kaip sako psalmininkas, mes turime daryti gera „šventiesiems, gyvenantiems žemėje". Išmaldos Šventajame Rašte sulygintos su šventomis aukomis, kad pamatytume, jog gailestingumo darbai Naujajame Testamente užėmė Senojo Testamento aukų vietą (1 Kor 13, 4-8; Ps 16, 2-3).
Iš kn. „Auksinės krikščioniško gyvenimo tiesos"
www.btz.lt