Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su šv. Mišiomis - vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Paprotys budėti ir per naktį melstis jau išnykęs, tačiau lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį kitų Kūčių papročių. Šiandieninės Kūčios - tai iškilminga vakarienė, kurios kilmė aiškinama įvairiai. Gal tai sukrikščionintos senovės pagonių tradicijos, gal pirmų amžių krikščionių bendros vakarienės (agapės) tęsinys. Plačiau apie tai pasakoja kun. Artūras Kazlauskas.
Lietuva (panašiai ir Latvija bei Lenkija) turi nuostabiai gražų paprotį Viešpaties Jėzaus, kurį krikščionys vadina Kristumi (graikiškai Pateptuoju) Gimimo (Kalėdų) išvakarėse susėsti prie bičiulystės, ramybės, susitaikymo vakarienės stalo. Šitaip parodoma, kad mes atsiliepiame į Kristaus trokštą ir dovanotą santarvę ir vienybę tarp žmonių ir Dievo.
Kūčių dieną pagal seną tradiciją nevalgome mėsos. Apribodami maisto įvairovę taip prisimename, kad ir Dievas save apriboja tapdamas žmogumi.
Advento metu (keturių sekmadienių laikotarpis ruoštis Kalėdoms) iš bažnyčios parsinešame kalėdaitį – neraugintos duonos paplotėlį, žymintį naujumą, tyrumą, nekaltumą. Paliekama didesnė pinigų suma bažnyčioje reiškia ne užmokestį už kalėdaičius, bet yra metinė katalikų parama Bažnyčios veiklai. Kalėdaičiai galėtų būti sudėti ant lėkštės su šienu, užtiestu drobiniu audiniu. Taip būtų paženklinta, kad Kristus, gimdamas Betliejuje, buvo paguldytas į ėdžias. O juk Jis yra, kaip sako Biblija, tas nekaltasis Avinėlis, kuris mūsų nuodėmes naikina.
Šeimos galva (tėvas, motina ar suaugę ir atsakomybę už šeimą turintys vaikai) vadovauja ir vakarienės maldai. Juk krikščionys niekada nevalgo be maldos. Jie dėkoja Dievui, kad turėdami maisto, kuris užtikrina gyvastį, gali džiaugtis gyvenimu. Maldoje prisimenami ir visi neturintys ką valgyti. Krikščionys yra įsipareigoję mažinti vargą. Todėl kūčių vakarienei dera pasikviesti vienišus, apleistus žmonės, ypač benamius, kuriems prieš vakarienę derėtų pasiūlyti ir karštą vonią bei švarius drabužius. Tai ypač svarbu jaunosios kartos ugdymui.
Vakarienė pradedama Šventojo Rašto skaitymu, malda ir kalėdaičio pasidalijimu. Visi laužia kalėdaičio gabalėlį ir jį valgydami atsiprašo už metų skriaudas (jei tokių buvo), dėkodami už nuveiktus gerus darbus, linkėdami svarbių dalykų gyvenimui, apsikabindami. Tada sėdasi valgyti. Nebūtini tradiciniai dvylika patiekalų. Svarbiausia – neskubus nuoširdus bendravimas prie balta staltiese padengto stalo (visa tai yra tikras iššūkis daugybei). Juk mes sotūs ne vien maistu, bet ypač tarpusavio bendryste. Prie kūčių stalo nedera alkoholis. Kai kuriose šeimose įprasta per vakarienę giedoti (tas nuostabias!) Kalėdų giesmes. Užbaigus vakarienę vadovaujantis pakviečia trumpai maldai.
- - -
Prieš vakarienę:
Visi persižengnoja: Vardan Dievo – Tėvo + ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
(Visiems stovint prie stalo skaitoma Evangelijos ištrauka):
Vadovas: Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
„Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šian-dien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose". Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!" (Lk 2, 1–14)
Vadovas: Visagali Dieve Tėve, Tu, mus mylėdamas, atsiuntei į pasaulį savo vienatinį Sūnų Jėzų Kristų. Tavo Sūnaus gimimas vargingame Betliejaus tvarte Šventosios Nazareto Šeimos globoje išreiškia Tavo pagarbą šeimai. Tavo Sūnaus kančia, mirtimi ant kryžiaus ir garbinguoju prisikėlimu gimė Bažnyčia – šventoji Tau ištikimų vaikų šeima.
Gailestingasis Dieve, prieš linkėdami vienas kitam ramybės, atsiprašome už visas mūsų asmenines klaidas ir nuodėmes, kuriomis įžeidėme Tavo begalinį gerumą ir Tavo mylimus žmones, ypač mūsų artimuosius. Atsiprašome už karus, nesantaiką, prievartą ir žiaurumus, už nekaltų žmonių kančias ir vargą.
Gerasis Dieve, laimink tuos mūsų šeimos narius, kurių čia nėra, o mūsų mirusiesiems suteik amžinąjį atilsį.
Meldžiame, padaryk, kad ši brolybės ir meilės vakarienė skatintų mus visada gyventi tikroje vienybėje ir būti Tavo, Dangiškojo Tėvo, šeima drauge su mūsų visų Broliu Jėzumi Kristumi, kurio meilė mums brangi vakar, šiandien ir visada.
Palaimink, Dieve, šias Kūčių stalo gėrybes, kuriomis stiprinsimės šį šventą vakarą Tavo dosnumo dėka per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Po palaiminimo laužomas kalėdaitis, linkima ramybės ir valgoma Kūčių vakarienė.
Po vakarienės:
Vadovas: VIEŠPATIE JĖZAU, ramybę ir taiką žemėn atnešęs Dieve, duok mums malonės gyvenime įvykdyti tuos gerus užmojus, kuriuos Tu įkvėpei per šią vakarienę ir pagelbėk būti patikimais Tavo draugais ir bendradarbiais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.
Visi: Amen. (Ir persižegnoja.)
Parengė kun. Artūras Kazlauskas