Rytas STASELIS yra „Verslo žinių” apžvalgininkas
Besibaigiantys 2012-ieji man – dabar daugiausia politikos, ekonomikos temomis rašančiam žurnalistui – buvo labai įdomūs. Ne tik dėl to, kad Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai ir po jų dešiniosios pakraipos koaliciją pakeitė kairioji. Šie metai buvo labai svarbūs visai Europai, nuo kurios ūkio būklės, vienybės, išminties ir kultūros vis labiau priklauso mūsų visų kasdienybė. Regis, Europoje randasi ženklų, kad finansų ir ūkio padėtis pamažu stabilizuojasi. Iki jos, kaip dabar mėgstama sakyti, tvaraus gerėjimo dar toli, tačiau Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje girdėti atsargaus optimizmo. Šia prasme neįmanoma negirdėti tam tikro pesimizmo dėl galimų Vokietijos ar Suomijos problemų. Tačiau tai reiškia, kad mano profesijos žmonių ir kitąmet lauks intensyvus ir įdomus darbas.
Gruodžio pabaigoje tradiciškai susiskaičiavau: per metus įsirašiau mažiausiai 86 pokalbius su įvairių šalių politikais, ekspertais, verslininkais. Tuziną sentencijų iš įdomiausių (kai kada net pranašiškų) savo šiųmetinių interviu pateikiu mano skilčių skaitytojams.
Dogmatikai, kaip Paulas Krugmanas, kažkodėl įsikandę tvirtino, esą nėra jokios kitos išeities Baltijos šalių ekonomikai išgelbėti, kaip tik devalvuoti pinigus. Lietuva, Latvija ir Estija rado kitą būdą, kaip sumažinti sąnaudas, todėl dabar tie autoritetai neturi ko pasakyti. Leszekas BALCEROWICZIUS, Varšuvos prekybos mokyklos profesorius, ekonomistas
Iki šiol įgyvendindami savo energetikos politiką po kiekvienų rinkimų žengdavome vieną žingsnį į priekį ir du atgal. Ir tūnome ten, kur tūnome, nes per 22-ejus metus nepasiekėme nieko. Todėl dujų terminalas šiandien yra absoliutus nacionalinis prioritetas. Dalia GRYBAUSKAITĖ, Lietuvos Respublikos prezidentė
Vokietija nesitrauks ir neatsisakys ES III energetikos paketo. Manau, kad vokiečių kompanijoms derybose su Rusijos tiekėjais užteks pagal ilgalaikes sutartis tiekiamų dujų kainos nekonkurencingumo argumentų. Naftos ir dujų kainų sąryšis patiria vis didesnę dujų pirkėjų kritiką. Claudia KEMFERT, Vokietijos DIW instituto ekspertė, profesorė
Pažiūrėkim į rinkimų rezultatus: mes negavome daugumos Lietuvos rinkėjų paramos. Tai reiškia, kad iki galo nesugebėjome atlikti savo darbų. Nesugebėjome pasiekti sutarimo tarp politinių partijų, o Visagino jėgainės projektas tapo politinės konkurencijos rinkimų kampanijos metu objektu. Nesugebėjome apsiginti nuo propagandos, kuri čia buvo keliama. Andrius KUBILIUS, buvęs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas
Ekonominiai Rusijos santykiai su Lietuva nelyginamai geresni už politinius. Tačiau vien verslas visaverčių politinių santykių nesukurs. Kada nors ieškant naujos jų kokybės teks žengti politinius žingsnius. Nors kuo geresni bus ekonominiai santykiai, o abipusių verslo interesų daugiau, tuo bus lengviau. Fiodoras LUKJANOVAS, žurnalo „Rusija globalioje politikoje" redaktorius
Net jeigu išgautų skalūnų dujų kaina viršytų 300 dolerių, tai reikštų, kad jūs turite šį bei tą naujo. Jūs turite galimybę pasirinkti prekę iš kelių šaltinių. Vienas monopolininkas rinkoje visada kelia pavojų. Ir jeigu jūs turite prekę ir ją galite pasiūlyti už panašią kainą, to verta imtis. Pawelas OLECHNOWICZIUS, Lenkijos koncerno „Lotos Group" prezidentas
Norėdami būti vienu iš pasaulio pramoninių-technologinių centrų, privalome turėti daugiau pramonės. Atsisakydami tokių ambicijų neišspręsime nei savo ūkinių, nei biudžeto problemų. Pramonės dalis skaičiuojant ES bendrąjį vidaus produktą sudaro tik 18 procentų. Tendencijos nedžiugina: šalyse narėse pramonės dalis, palyginti su visu BVP, mažėja. Guentheris OETTINGERIS, Europos Sąjungos energetikos komisaras
Dujų tiekimo versle nė viena sutarties šalis negali tikėtis ilgalaikės vienpusės naudos. Jeigu vienpusės naudos tendencija ima vyrauti, kyla poreikis pradėti rimtas derybas, nes kitaip verslas gali žlugti. Aleksandras MEDVEDEVAS, Rusijos koncerno „Gazprom" viceprezidentas
Vokietijos pramonė energetikos nesubsidijuoja. Jie laikosi požiūrio, kad svarbiau, jog pramonė būtų konkurencinga, išgalėtų sumokėti algas darbuotojams, o šie iš gaunamų algų – taip pat ir subsidijas energetikos sektoriui. Nes užkrovus subsidijas pramonei ji gali tapti nekonkurencinga, ir ši seka gali žlugti. Ko gero, mums toks požiūris dar nėra įprastas. Dalius MISIŪNAS, AB „Lietuvos energija" generalinis direktorius
Nors seniau pastatytos branduolinės elektrinės gamina palyginti nebrangią elektros energiją, investicijos į naujus reaktorius yra nepaprastai brangios. Tačiau tai turi ir teigiamų pusių: aukštos energijos kainos galutiniam vartotojui taupyti energiją skatino labiau už visas taupymo priemones, kurių imasi valdžia. Michaelas G.MORRISAS, JAV kompanijos „American Electric Power" prezidentas
Lietuva serga tam tikra teisės ligos forma, kada sakoma, kad jeigu kokios nors veiklos nereglamentuoja konkreti teisės norma, aš galiu elgtis, kaip noriu. Todėl geriausias verslo sąlygas turi tie, kurie sugeba teisės normas apeiti. Romas ŠVEDAS, konsultantas, buvęs energetikos viceministras
Stengiuosi nekreipti dėmesio į žiniasklaidos ir politikos oponentų kritiką, kad šis veiksnys netrukdytų siekti užsibrėžtų tikslų. Man kur kas svarbiau, kaip žmonės ateityje vertins tą rezultatą, kurį mums pavyko arba kurio nepavyko pasiekti. Arvydas SEKMOKAS, buvęs energetikos ministras
