Rytas Staselis. Bjaurios veidmainystės šalis

Autorius yra Verslo žinių apžvalgininkas.

Ne­spė­jo ne­tru­kus iš­gar­sė­jan­čios Žy­gai­čių mies­te­lio (Tau­ra­gės r.) ben­druo­me­nės žy­gei­viai ge­rai ap­šil­ti ko­jų Vil­niu­je, kur Sei­me pro­tes­ta­vo prieš nu­ma­to­mą ska­lū­ni­nių du­jų žval­gy­bą, o so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se pa­si­ro­dė nuo­trau­kų, ku­rios esą liu­di­ja, kad žy­gai­tiš­kiams gre­sia ne nu­ma­no­mos, bet la­bai kon­kre­čios eko­lo­gi­nės ne­lai­mės. Vi­sai ne dėl ska­lū­nų du­jų, o dėl ba­na­les­nių da­ly­kų. Dar ne­ži­nia, ar skel­bia­mi vaiz­de­liai – kal­nai šiukš­lių, plas­ti­nių me­džia­gų, pu­siau nu­sken­du­sios rū­di­jan­čios cis­ter­nos, kaip tei­gia­ma, mies­te­lio pa­kraš­ty – yra au­ten­tiš­ki (vien jau dėl to, kad va­sa­ri­niai). Ta­čiau ne­nu­steb­čiau, jei­gu bū­tų tik­ri. To­dėl, kad, ne­ra­dęs ku­rio­je nors ša­lies vie­to­vė­je kal­no šiukš­lių, nu­steb­čiau daug la­biau.

 Pas­ta­rai­siais me­tais pa­ū­mė­jęs mū­sų su­si­do­mė­ji­mas ap­lin­ko­sau­ga, su­si­rū­pi­ni­mas kraš­to­vaiz­džiu, man­ding, virs­ta bjau­ria tau­ti­ne veid­mai­nys­te.

 Pra­by­la­ma apie naf­tos im­por­to ter­mi­na­lą (tą, ku­ris vė­liau ra­do­si Bū­tin­gė­je), į ka­rą ky­la ne tik vie­tos gy­ven­to­jai, bet ir vi­so re­gio­no ža­lie­ji, fi­nan­suo­ja­mi naf­tos pre­ky­bo­je kon­ku­ruo­jan­čių Lat­vi­jos uos­tų. Pra­si­de­da vi­sai ša­liai gy­vy­biš­kai svar­bios elek­tros jung­ties su Len­ki­ja („Lit­Pol Link“) tie­sy­ba, ima pies­tu sto­ti vie­tos ben­druo­me­nės Laz­di­jų ra­jo­ne. Mat elek­tros li­ni­ja bus nu­ties­ta „vos už ki­lo­met­ro“ nuo Ru­da­mi­nos pi­lia­kal­nio, „dar­kys kraš­to­vaiz­dį“. Kal­ba­ma apie ga­li­my­bę Klai­pė­do­je ręs­ti gi­lia­van­de­nį uos­tą (pro­jek­tas lyg ir dar ar­čiau kū­no, nes kve­pia tūks­tan­čiais dar­bo vie­tų), su­ky­la Meln­ra­gės ben­druo­me­nė, nes uos­tas jai „dar­kys vaiz­dą į jū­rą“ (nors di­de­lis klau­si­mas, ar da­bar­ti­nis uos­to gi­li­ni­mas ne­ke­lia di­des­nės eko­lo­gi­nės grės­mės, tar­ki­me, Kur­šių ma­rioms). Kaž­kas pa­kau­nė­je in­ves­tuo­ja į, ge­o­lo­gų po­žiū­riu, „pa­čią eko­lo­giš­kiau­sią kal­na­ka­sy­bos rū­šį“ – mi­ne­ra­lo an­hid­ri­to ga­vy­bą (ža­da­ma 200 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jų, 700 dar­bo vie­tų, per 100 mln. li­tų mo­kes­čių į biu­dže­tą), kry­žium prieš ją „dėl kraš­to­vaiz­džio rei­ka­lų“ gu­la­si Pa­gi­rių (Kau­no r.) ben­druo­me­nė. Pra­de­da­ma ku­ria­me nors mies­te pro­jek­tuo­ti at­lie­kų de­gi­ni­mo įren­gi­nius – ap­triu­šu­sių dau­gia­bu­čių ben­druo­me­nės, ne­su­ge­ban­čios net re­no­vuo­ti sa­vo būs­tų, aki­mirks­niu su­si­vie­ni­ja „dėl blo­go ir svei­ka­tai kenks­min­go kva­po grės­mės“. Ir at­virkš­čiai – jei­gu ta­da at­lie­koms ryž­ta­ma­si reng­ti są­var­ty­nus, „kva­pų sin­dro­mas“ pa­ker­ta jau ki­tas ben­druo­me­nes.

 Da­bar štai pro­tes­tai dėl ska­lū­nų du­jų pa­ieš­kos Ge­o­lo­gi­jos tar­ny­bos su­da­ry­ta­me Ši­lu­tės ir Tau­ra­gės li­cen­ci­nia­me plo­te. „Jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip su tuo grę­ži­mo bokš­tu at­ro­dys ši­tas Lie­tu­vos kam­pe­lis?“ – dra­ma­tiš­ku bal­su prieš ka­me­ras vir­kau­ja Sei­mo na­rys Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas. Žy­gai­čių ben­druo­me­nės žy­gū­nai da­li­ja­si bai­mė­mis, esą ieš­kant ska­lū­ni­nių du­jų „bus su­nio­ko­ta me­lio­ra­ci­jos sis­te­ma (įdo­mu, ka­da pas­ta­rą­jį kar­tą į ją bu­vo in­ves­tuo­ta?) ir už­terš­tas grun­ti­nis van­duo“. „Drą­sos ke­lio“ at­sto­vė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė, Ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­nin­kas Li­nas Bal­sys, so­cial­de­mok­ra­tas Gin­tau­tas Mi­ko­lai­tis (kol kas pa­gar­sė­jęs la­biau­siai tuo, kad po sei­me­lį kart­kar­tė­mis pa­si­šlais­to la­bai jau keis­tos bū­se­nos) siū­lo ap­skri­tai su­stab­dy­ti li­cen­ci­jų iš­da­vi­mą.

 Jū­sų dar ne­su­ža­vė­jo mū­sų pi­lie­tiš­ko ben­druo­me­niš­ku­mo ir ty­ro su­si­rū­pi­ni­mo kraš­to­vaiz­džiu įro­dy­mų są­ra­šas (są­mo­nin­gai ne­mi­nė­jau Vi­sa­gi­no AE)? Aš nuo jo, tie­są sa­kant, tuo­jau pri­lei­siu į kel­nes. Ta­čiau tik dėl tos pa­čios veid­mai­nys­tės. Sta­čiai mi­mik­ri­jos – ki­taip ta­riant, ma­si­nio su­si­ta­pa­ti­ni­mo su ap­lin­ka ir kraš­to­vaiz­džiu – ša­lis, ku­rio­je vy­rau­ja įgim­tas eko­lo­gi­nis są­mo­nin­gu­mas, o kraš­to­vaiz­dis – ne­įver­tin­tas pa­sau­lio ste­buk­las. Triukš­mo, su­si­rū­pi­ni­mo ir ska­lam­bi­ji­mo tiek, kad at­ro­do, jog kiek­vie­nu pa­mi­nė­tu at­ve­ju griau­na­ma prieš pus­penk­to tūks­tan­čio me­tų sta­ty­ta Egip­to pi­ra­mi­dė, ku­rią kas­met ap­lan­ko mi­li­jo­nas tu­ris­tų iš vi­so pa­sau­lio.

 Kaž­ko­dėl ne­ma­nau, kad ver­ta gaiš­ti lai­ką, ieš­ko­ti ar­gu­men­tų ar įro­di­nė­ti, kas šiuo at­ve­ju tik­ra, o kas iš­gal­vo­ta. Nė­ra pras­mės de­kla­ruo­ti, kad kiek­vie­nam sa­vi­nin­kui tu­ri bū­ti tei­sin­gai at­ly­gin­ta už vi­suo­me­nės reik­mėms nau­do­ja­mą ar­ba pa­ima­mą nuo­sa­vy­bę. Jo­kio rei­ka­lo gin­čy­tis, ar kon­sti­tu­ci­nė nuo­sta­ta apie tai, kad že­mės pa­vir­šius ga­li bū­ti pri­va­tus, o gel­mės – vals­ty­bi­nės, ne­pri­eš­ta­rau­ja svei­kam pro­tui. Dis­ku­si­jos ver­da vi­sai ne to­je plot­mė­je.

 Tik­ra yra tai, kad skur­džio­je ir Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu at­si­li­ku­sio­je ša­ly­je fak­tiš­kai ka­ra­liau­ja re­ke­ti­ni­nin­kai, truk­dę ir truk­dan­tys in­ves­tuo­ti ke­lis mi­li­jar­dus li­tų. Šio­je ša­ly­je ne­rei­kia dar­bo vie­tų ir in­ves­ti­ci­jų. Šio­je ša­ly­je, tie­są sa­kant, nie­kam ne­įdo­mus esą šir­dį glos­tan­tis kraš­to­vaiz­dis. Pro­tes­tuo­to­jus sie­ja go­du­mo ins­tink­tas ir ba­na­lus in­te­re­sas gau­ti pi­ni­gų. Skly­pų sa­vi­nin­kus, vie­tos val­di­nin­kus-ku­ni­gaikš­tu­kus, kau­kes kei­čian­čius po­li­ti­kus, ku­rie, at­si­žvel­giant į pa­dė­tį, vir­kau­ja ar­ba dėl kraš­to­vaiz­džio li­ki­mo, ar­ba dėl emig­ra­ci­jos, ta­čiau be­veik nie­ka­da – dėl in­ves­ti­ci­jų. Apie įvai­raus plau­ko ža­liuo­sius taip pat jau ku­rį lai­ką ne­tu­riu jo­kių iliu­zi­jų: ža­lio­ji po­li­ti­ka se­niai ta­po po­li­ti­nio re­ke­to for­ma.

Image may be NSFW.
Clik here to view.