Aplinkosaugos koalicija LIetuvoje, vienijanti aplinkosaugos srityje veikiančias nevyriausybines organizacijas, išplatino pareiškimą, kuriame teigiama:
Remdamiesi viešai prieinamomis oficialiomis studijomis, mes įvertinome Lietuvos pasirengimą šiems darbams ir galime atsakingai konstatuoti, jog šiuo metu Lietuvoje dar nėra būtinos teisinės sistemos, kuri sudarytų prielaidas reikalauti, kad būtų įvertintos visos grėsmės, galinčios kilti tiek paieškos, tiek galimo angliavandenilių eksploatavimo metu, bei numatyti būdai, kaip būtų galima jų išvengti. Todėl nebus užtikrinta LR Konstitucijoje įtvirtinta prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių ir užtikrinti, kad žemės turtai tarnautų tautai (46 str.), o visuomenės susirūpinimas esama situacija yra visiškai pagrįstas.
Pagrindinės identifikuotos teisinės sistemos spragos yra šios:
- poveikio aplinkai vertinimo procesas siejamas su gavyba, o ne su technologija ar įrenginiu, todėl, formaliai žiūrint, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nereikalauja poveikio aplinkai vertinimo nei žvalgomiesiems gręžiniams, nei hidraulinio ardymo naudojimui;
- nėra reikalaujama informuoti, kokios cheminės medžiagos bus naudojamos, todėl negalima prognozuoti jų poveikio aplinkai;
- nėra reikalaujama įvertinti iš požeminių sluoksnių patekusių dalelių radioaktyvumo ir jų galimo poveikio;
- tokio tipo įrenginiams nėra nustatytos išmetimų į orą normos, nėra patvirtintų geriausiai prieinamų gamybos būdų aprašų (BREF).Tokio tipo įrenginiams nėra privalomas Integruotas taršos ir prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas. TIPK būtų privalomas tik vandens naudojimo daliai;
- jei bus įgyvendinti dabartiniai siūlymai dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo siekiant visas žemės gelmių išteklių eksploatavimo darbų priežiūros ir kontrolės funkcijas perduoti Lietuvos geologijos tarnybai (LGT), tai yra didelė rizika, kad poveikio aplinkai (išskyrus požeminiam vandeniui) aspektai gali likti nepakankamai adekvačiai LGT įvertinami dėl reikiamos kompetencijos toje organizacijoje trūkumo;
- dabartinė licenzijavimo tvarka nesudaro sąlygų užtikrinti tausojančio žemės gelmių išteklių naudojimo atsižvelgiant į šalies poreikius, o yra daugiau orientuota į jų išeksploatavimą.
Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Strateginio poveikio aplinkai vertinimo procese nebuvo įvertintos, kaip reikalauja Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, netiesioginės pasekmės aplinkai. Tai visų pirma liečia poveikį klimato kaitai ir Lietuvos įsipareigojimams šioje srityje. Yra žinoma, kad netradiciniu būdu gautų angliavandenilių poveikis aplinkai yra žymiai didesnis nei gautų įprastiniu būdu. Todėl svarbu įvertinti, kaip tai paveiks tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus mažinant klimato kaitą bei gaunamą naudą iš prekybos šiltamio dujų kvotomis, jei dujų radimo atveju Lietuva pati jas naudos. Anglijoje atlikti vertinimai rodo, kad anglies keitimas skalūninėmis dujomis neleidžia reikiamai sumažinti šiltnamio dujų išmetimo ir trukdo atitikti įsipareigojimus Kioto protokolui. Tad jau vien šis paprastas pavyzdys rodo, kad planuojat naudoti molio skalūnuose esančius angliavandenilius būtinai reikia atlikti kaštų naudos analizę įvertinant visas įmanomas išorines išlaidas. Tačiau mes neturime duomenų, kad kokie panašūs vertinimai būtų padaryti.
Todėl mes kviečiame:
- kol nebus sukurta pakankamai teisinių ir organizacinių prielaidų, leidžiančių užtikrinti, kad molio skalūnuose esančių angliavandenilių paieška ir išgavimas vyks taikant visas reikalingas aplinkos apsaugos priemones, o pats procesas – tinkamai kontroliuojamas, nepradėti angliavandenilių molio skalūnuose paieškos darbų;
- kol nebus atlikta visapusiška kaštų – naudos analizė įvertinant skirtingas alternatyvas ir nustatant Lietuvai palankiausią veikimo būdą molio skalūnuose esančių angliavandenilių gavybos atžvilgiu, užtikrinti, kad nebūtų sudaromos sutartys dėl angliavandenilių išteklių naudojimo.
Kadangi kitų metų pabaigoje turėtų pradėti funkcionuoti suskystintų dujų terminalas, kuris atveria galimybes naudotis ir kitų tiekėjų paslaugomis, nėra jokios būtinybės itin forsuoti molio skalūnų angliavandenilių paiešką galutinai neišsiaiškinus nei galimos naudos, nei naudojamų technologijų ir chemikalų galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kreipimąsi pasirašė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkas Kęstutis Navickas