Apie 1233 m., tuo metu, kai Florencija kentėjo nuo brolžudiškų kovų, septyni pirkliai susibūrė į vieną pasaulietinę broliją, pasišventusią Švč. Mergelei Marijai. Juos vienijo evangelinis bendrystės ir brolystės siekimas, noras padėti vargšams, troškimas pasitraukti iš pasaulio į bendruomenę, kurioje galėtų gyventi atgaila ir kontempliacija. Galiausiai apie 1245 m. jie paliko savo komercinę veiklą, išdalino vargšams savo turtus ir susirinko ant Senarijaus kalno, šalia Florencijos, kur pasistatė nedidelį būstą ir koplyčią, dedikuotą Švč. Mergelei Marijai. Jų gyvenimas pasižymėjo griežtumu, askeze, atsiskyrimu, tačiau jie neatsisakydavo susitikti su žmonėmis, kurie, abejonių ir nerimo vedami, atklysdavo ieškoti paguodos jų žodžiuose.
Atsiskyrėlių šventumo garsas sklido ir daugelis prašėsi priimamas į jų broliją. Todėl jie nusprendė steigti ordiną, pašvęstą Švč. Mergelei, pasivadindami Servitų ordinu (Marijos tarnais) ir priimdami Šv. Augustino regul
ą.
1888 m. popiežius Leonas XIII kanonizavo visus septynis ordino steigėjus. Senarijaus kalne ilsisi jų palaikai, kurių širdis ir sielas bendruomenės gyvenimas sujungė į vieną.
Šv. Bonfiglius
Kunigas ir pasauliečių brolijos vadovas, vėliau pirmasis Servitų ordino prioras. Vaizduojamas su baltu balandžiu, tupinčiu jam ant dešiniojo peties, ir simbolizuojančio Šventosios Dvasios dovanas, kuriomis kiekvienas iš septynių buvo apdovanotas, bet kurios labiausiai pasireiškė jame kaip charizma vadovauti iš pradžių pasauliečių brolijai, vėliau būti ordino vyresniuoju. Pasak tradicijos, mirė 1262 m. sausio 1 d.
Šv. Bonadžiuntas
Žmogus asketiškas ir griežtas sau, tačiau švelnus, meilus ir rūpestingas kitam. Taip pat vienu metu buvo bendruomenės prioru - 1256 – 1257 m. Visuomet tvirtai ir drąsiai gindavo tiesą ir teisingumą, todėl kažkas bandė jį nunuodyti, tačiau Dievas jį išgelbėjo. Mirė 1267 m. rugpjūčio 31 d.
Šv. Manetas
Taip pat buvo prioru, tai žmogus, sugebantis puikiai organizuoti ir vadovauti, jam priskiriami pirmojo ordino Prancūzijoje steigimo nuopelnai. Jo dėka į bendruomenę atėjo Arigas Baldovinas, pirmasis pasaulietis, kuris prisijungė prie ordino. Pasak tradicijos, šv. Manetas mirė 1268 m. rugpjūčio 20 d.
Šv. Amadijus
Galima sakyti, kad Septynių grupėje jis buvo ugnis, sušildydavusi visus savo didžiule meile, kurią palaikė Dievo meilė. Jo vardas – “myli Dievą” (it.) numatė jam turtingą dvasinį gyvenimą ir meilę. Mirė 1266 m. balandžio 18 d.
Šv. Sostenijus ir Ugučijonis
Šie du šventieji dažniausiai prisimenami dėl savo bičiulystės, ikonografijoje jie vaizduojami kartu. Mirė abu tą pačią dieną - 1282 m. gegužės 3 d. Septynių grupėje jie buvo kaip akivaizdus ir matomas brolystės simbolis gyvenime ir išbandymuose.
Šv. Alesijus
Kilęs iš Falkonerių šeimos, šv. Julijanos dėdė, šv. Alesijus buvo šviesus tyrumo ir nuolankumo pavyzdys. Visu savo gyvenimu jis garbino Dievą. Jis dažnai mielai eidavo išmaldos, kuria įsipraeigojo išlaikyti ordino brolius, išsiųstus studijuoti į Sorboną Paryžiuje. Mirė sulaukęs 110 metų 1310 m. vasario 17 d.
Septyni šventieji servitų ordino steigėjai minimi vasario 17 d., paskutiniojo iš jų iškeliavimo pas Viešpatį dieną.