Kovo 7 dieną Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre buvo surengta diskusija apie stiprėjančias radikaliojo nacionalizmo nuotaikas Lietuvoje.
Diskusijoje dalyvavo ir vienintelis iš nacionalistinių organizacijų vadovų – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos lyderis Julius Panka.
Prieš diskusiją buvo pristatytas dokumentinis Jono Ohmano filmas „Susitikimas su nacionalistais“, kuriame rodoma, kaip centro vadovas Markas Zingeris veda nacionalistinių Lietuvos organizacijų atstovams ekskursiją po centrą ir vėliau su jais diskutuoja nacionalizmo tema.
Kultūrologės Violetos Davoliūtės paklaustas, kodėl nebe pirmą dešimtmetį nepriklausomoje Lietuvoje yra didelis poreikis eitynėmis ir transparantais demonstruoti savo lietuviškumą, J.Panka atsakė, kad jam maloniau matyti jaunuolius ne baruose, o žygiuojančius su trispalvėmis.
"Iš tikrųjų liūdna buvo matyti 2000 metais, 1997-aisiais, 1998 -aisiais šventinėmis dienomis jaunimą sėdint baruose ir gurkšnojant alų. Iš tikrųjų daug maloniau matyti juos su trispalvėm žygiuojančius, švenčiančius. Nes iš tikrųjų buvo atsibodę visiem tie valstybiniai šventimai, tos kalbančios galvos televizoriuje, Operos ir baleto teatre iškilmingi šventimai, kuriuose elitas vadinamas susirinkdavo. Mes pabandėme iš apačios švęsti, pabandėme pakviesti. Nereikia demonizuoti – žmonės savanoriškai ateina, linksmi švenčia, dainuoja", - dėstė jis.
Anot J. Pankos, žiniasklaida išpučianti šūkius, juos sureikšminanti. Pasak jo, patriotinėse eitynėse skamba ne tik šūkiai, bet ir dainos, tačiau žiniasklaida to nepastebi.
"Pagrindinis skirtumas mūsų nuo sovietmečio (analogiją tarp sovietmečio ir šių laikų patriotinių eisenų įžvelgė V. Davoliutė - red.) – mūsų savanoriškumas – visi kviečiami ir visi dalyvauja savanoriškai, - aiškino J.Panka. Jis sakė taip pat kviečiantis prisijungti ir tautinių mažumų atstovus.
„Dabar – nepriklausoma valstybė, mes gyvename savo valstybėje. Mes visi esame lietuviai. Ar tikrai tokia didelė grėsmė yra etniškumui? (...)?“ - kvestionavo pačią patriotų eisenų idėją V. Davoliūtė.
"Manau, kad yra aštrumo, ekstremizmo tuose momentuose. Galbūt daug ir meilės Lietuvai. Reikia subalansuoti taip, kad nebegalėtų nei kraštutiniai kairieji, nei Rusijos atskirų oligarchų apmokami kairieji veikėjai, nei dešinieji (…) akcentuoti kažkokį dalyką. Kodėl Lietuva turi nuskambėti Kovo 11-ąją kaip ekstremistinė valstybė?" - svarstė žurnalistas Tomas Dapkus.
Diskusiją moderavęs muziejaus direktorius Markas Zingeris sakė, kad reikia kalbėti apie visus jungiančius, o ne skiriančius dalykus.
"Lietuvis - klibantis žodis, įvariai vartojamas. (…) Ką daryti su pusiau etniniais lietuviais, su pusiau gruzinais, pusiau lietuviais? Nors taikyti žodį "pusiau" kalbant apie asmenybę yra nepagarbu žmogui, nes žmogus yra vientisa ir kūrybinga asmenybė ir ne biologinės rūšies atstovas. Ar Lietuva priklauso vien tik baltiems ar skaisčiai baltiems kaip Kastytis Baltalytis?" - kalbėjo M.Zingeris.
J.Panka diskusijoje pareiškė nebe pirmą kartą atsiribojantis nuo tokių ideologijų kaip bolševizmas ar nacizmas. Tačiau prieš tai rodytame filme jis teigė, kad eitynių organizatoriai negali iš renginio eliminuoti dalyvių pagal šukuosenas ar aprangą, pavyzdžiui, neonacių.
BNS ir Bernardinai.lt