„Rinkimai ir karas yra du skirtingi procesai. Akivaizdu, kad esame atsidūrę neeilinėje situacijoje, nes rinkimų išvakarėse net apytikriai negalime nustatyti JAV prezidento rinkimų laimėtojo“, – sako Ukrainos publicistas VITALIJUS PORTNIKOVAS.
Interviu Jurijui Rashkinui, JAV radijo laidų apie Rusiją ir politinių laidų „Rashkin Report“ bei „Mūsų Amerika“ vedėjui, jis komentuoja galimas pasekmes Ukrainos ir Rusijos karui išrinkus naująjį JAV prezidentą.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir amerikietiškoji tapatybė
Komentuodamas laikraštyje „Financial Times“ publikuotą Donaldo Trumpo globalųjį planą, V. Portnikovas kelia klausimą apie tai, kaip D. Trumpui pavyks prie derybų stalo pasodinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Aišku, Volodymyrą Zelenskį jis galėtų pasodinti prie derybų stalo, bet kaip jis priverstų derėtis Putiną? Trumpo patarėjai aiškina, kad jis pagrasins sugriauti Rusijos ekonomiką, bet kodėl Putinas į tai turėtų reaguoti? Susiduriame su situacija, kai Trumpas ir jo komanda nuoširdžiai tiki, kad jiems pavyks padaryti tai, kas nepavyko prezidentui Joe Bidenui.
Tačiau kyla klausimų: jei gali sugriauti Rusijos ekonomiką, kodėl palieki jai okupuotas teritorijas? O jei negali sugriauti ekonomikos ir Putinas tavęs nebijo, kodėl tuomet jis turėtų baigti karą? Manau, tai yra didžiausia Trumpo problema, susijusi su jo priešrinkimine kampanija. Žmogus komfortiškai gyvena savo susikurtame pasaulyje ir nori, kad mes visi jame atsidurtume“, – stebisi publicistas.
Pasak V. Portnikovo, vargu ar problemos sprendimą žinotų ir Kamala Harris, kita kandidatė į JAV prezidentus. Tęsdama J. Bideno politiką, ji stengtųsi remti Ukrainą, kad ši nepralaimėtų šio karo Rusijai. K. Harris suvokia savo galimybes, tačiau kyla klausimų, ar jas suvokia jos varžovas. Kas įvyks, kai D. Trumpas galiausiai supras, kad V. Putinas nesirengia su juo derėtis?
Kalbėdamas apie amerikiečių, trokštančių užtrenkti duris imigrantams, tapatybę, kuri tokia būdinga D. Trumpo rėmėjams, publicistas pastebi, kad ir pats D. Trumpas, turintis vokiškų ir airiškų šaknų, nėra joks kokių nors indėnų čerokių palikuonis: „Tikroji Amerikos tapatybė yra laisvė rinktis, tai lygių galimybių šalis. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje skirtingų tautybių amerikiečių bendruomenės suvokė, kad jos gali gyventi vienoje gatvėje, nesusiskaldžiusios, o to anksčiau nebuvo. Ir tai yra Amerikos pyragas, o Trumpas nori suvalgyti kažką kito, eidamas prieš šią amerikietiškąją tapatybę.“
Paklaustas, ar Amerika atlaikys D. Trumpo, jau dabar kalbančio apie „pavogtus rinkimus“ iššūkį, V. Portnikovas linkęs abejoti. „Tiek Trumpui laimėjus, tiek pralaimėjimus Amerika turi visas galimybes panirti į giliausią politinę krizę ir neramumus, tam turi ruoštis ir medijos, ir institucijos. To dar nėra buvę“, – tikina publicistas.
Neabejoju, kad Trumpas itin mažai simpatizuoja Ukrainai ir asmeniškai Zelenskiui, nuvylusiam jį dar jo prezidentavimo pabaigoje, kai nepriėmė sprendimų, kurių iš jo laukė Trumpas, paramą Ukrainai norėjęs susieti su Bideno šeimos persekiojimu.
D. Trumpo požiūris į Ukrainos prezidentą V. Zelenskį
Komentuodamas Ukrainos prezidento V. Zelenskio susitikimus su abiem kandidatais į JAV prezidento postą pastarojo vizito į JAV metu, V. Portnikovas atkreipia dėmesį į tai, kad D. Trumpas stengėsi išvengti tokio susitikimo.
„Trumpas kiek įstengdamas vengė to susitikimo. 2016-aisiais jis lygiai taip pat nenorėjo susitikti su tuomečiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, tad nieko naujo, išskyrus tai, kad dabar vyksta dar didesnis karas. Neabejoju, kad Trumpas itin mažai simpatizuoja Ukrainai ir asmeniškai Zelenskiui, nuvylusiam jį dar jo prezidentavimo pabaigoje, kai nepriėmė sprendimų, kurių iš jo laukė Trumpas, paramą Ukrainai norėjęs susieti su Bideno šeimos persekiojimu.
Zelenskis tuomet atsisakė tą daryti. Na o dabar tai gali tapti bumerangu – Trumpas gali reikalauti pakeisti Ukrainos valdžią, prisidengdamas rinkimais karo metu“, – tokią versiją kelia publicistas.
Apie Vakarų ir Kinijos santykius
„Kai sakau, kad Vakarai yra pakliuvę į spąstus ir kad reikia kažkokiu būdu iš jų ištrūkti, atrodo, kad tai neįmanoma. Bet ateis diena, kai tai išties pasidarys neįmanoma, – pabrėžia V. Portnikovas. – Visi tie „biznesmenai“ bus Kinijos lobistų klube. Žmonės tiesiog nejaučia priežasties ir pasekmės ryšio, jie kalba apie Kinijos ekonomikos pavojų, apie privačių įmonių stimuliavimą valstybės lėšomis, dirbtinai sumažintas kainas, bet kodėl tuomet jūs ten laikote savo gamyklas? Gal jas reikia grąžinti į JAV ir Europą, mokėti žmonėms padorius atlyginimus? Na, o jei nenorite teisingai mokėti už darbą, tad gal vertėtų gamybą perkelti į demokratines šalis, tokias kaip Indija, Indonezija, Bangladešas?
Manau, didelė amerikiečių bėda, kad jie iš esmės nesupranta Kinijos, Rusijos ir Europos. Kinijos didžiulė problema – JAV ir Rusijos nesupratimas. Man yra tekę ne kartą bendrauti su Kinijos mokslininkais, įvairių sričių ekspertais, įvairių delegacijų nariais, ir pastebėjau, kad jie puikiai nutuokia apie Japoniją, Indiją, bet tik pradėk kalbėtis su jais apie Rusiją – ir iškart pastebėsi nesusivokimą.
Didžiulė problema, kad gyvename pasaulyje, kuriame vienos civilizacijos nesupranta kitų.
Jie nesupranta, ko rusai nori. Didžiulė problema, kad gyvename pasaulyje, kuriame vienos civilizacijos nesupranta kitų. Daugelis nesupranta Kinijos, nes ant komunistinės šalies bandoma uždėti Konfucijaus kepurę. O jie visai ne Konfucijaus pasekėjai, jie komunistai. Ta pati problema su Rusija – daug kas galvoja, kad Putinui reikia tik pinigų. Bet Putinas ne tik aukštai sėdintis vagis, jis – šovinistas, gyvenantis Rusijos imperijos idėja. O Xi Jinpingas gyvena didžiosios Kinijos idėja.“
V. Portnikovo nuomone, Kinija nėra suinteresuota ekspansija į Rusijos teritoriją – ją puikiai tenkina Rusijos kaip proxy agento šiuolaikiniame pasaulyje vaidmuo. Tačiau demografinis procesas vyksta. Daugybė kinų jau gyvena Blagoveščenske, mieste šalia Kinijos sienos. Tose Tolimųjų Rytų teritorijose gyvena tik 20 procentų Rusijos Federacijos populiacijos, tačiau ir tie gyventojai pamažu išvyksta į europinę šalies dalį. Tai visiškai tuščia teritorija, be kelių, ir rusai jos nesugebėjo apgyvendinti.
„Jis sustos tik suvokęs, kad neturi pakankamai resursų tęsti karo veiksmus“
Nei K. Harris, nei D. Trumpas nesugebės pasodinti V. Putino prie derybų stalo, pastebi V. Portnikovas. K. Harris įrodinės jam, kad tai būtina, bet ar V. Putinas tai supras? Ir tuomet lieka vienintelis būdas – kelti jo pasirinkimo kainą ir tokiu būdu stabdyti.
„Manau, kad jis sustos tik suvokęs, kad neturi pakankamai resursų tęsti karo veiksmus – arsenalo, pinigų ir karinės sėkmės, – pastebi publicistas. – Jis pragmatiškas ir šaltas žmogus, aš visiškai juo netikiu, kai jis apsimeta pavojingu maniaku. Jo galvoje ištisa spec. operacijų seka, o blickrygas buvo viena jų – ir ją jis pralošė. Tuomet jis jau mąsto apie naują spec. operaciją – sekinantį karą. Ją pralaimėjęs jis kurs naują spec. operaciją – Ukrainos destabilizaciją be karinių veiksmų. Toks yra Putinas. Ir niekas net nesusimąsto, kaip Putinui svarbu įsiamžinti istorijoje.
Jeigu Putinas būtų panaudojęs branduolinį ginklą prieš Ukrainos kariuomenę, jau gyventume kitokiame pasaulyje.
Bobo Woodwardso (garsus JAV žurnalistas, parašęs knygą „Karas“ – aut. past.) knygoje randu savo išvadų, kurias dar karo pradžioje padariau, patvirtinimą. Aš tikinau, kad Putinas dar 2022-aisiais buvo priėmęs sprendimą panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. Niekas manimi tuomet netikėjo, bet dabar matome, kad jis tikrai buvo pasiryžęs tokiam žingsniui, tačiau prezidentui Bidenui, greičiausiai bendradarbiaujant su Xi Jinpigu, pavyko jį nuo to atkalbėti. Ir tai Bideno nuopelnas istorijai. Jeigu Putinas būtų panaudojęs branduolinį ginklą prieš Ukrainos kariuomenę, jau gyventume kitokiame pasaulyje. Bet man kyla klausimas – ar tai nebus anuliuota po lapkričio 5 dienos? Įdomu, kiek ilgai galioja tokio pobūdžio perspėjimai?“
Pasak V. Portnikovo, V. Putinas yra žmogus, gebantis peržengti visas raudonąsias linijas. Pirmoji peržengta linija – Krymo prijungimas prie Rusijos. Iki šio veiksmo Rusija aneksuodavo dalį buvusių sovietinių respublikų teritorijų, bet jų neįtraukdavo į savo teritoriją. Dar viena peržengta linija buvo Boriso Nemcovo nužudymas.
„Po Berijos žūties, vykstant kovoms dėl valdžios tarp sovietinės vadovybės narių, niekas ir niekuomet nebuvo nužudytas – nei Molotovas, nei Kaganovičius, nei Chruščiovas, nei GKČP nariai, surengę perversmą 1991-aisiais, – pastebi V. Portnikovas. – Buvo vadovaujamasi nerašyta taisykle: negalima šauti į pirmąjį Rusijos vicepremjerą. Toks žmogus gali vaikščioti be apsaugos, nes jo geriausia apsauga yra jo statusas. Ir kai tokį žmogų nužudo po Rusijos prezidento langais, reikia suprasti, kad tas prezidentas gali viską – net nusiųsti į Vašingtoną raketą.
Na, o trečias momentas buvo didysis karas su Ukraina. Saugumo tarybos nariai manė, kad visa istorija su Krymu bus ne precedentas, o išimtis. Nereikia supaprastinti Putino, vaizduojant jį kažkokiu persigandusiu seneliu bunkeryje. Jis, aišku, rūpinasi savo išlikimu, bet toks išlikimo instinktas būdingas žmogui, visą gyvenimą dirbusiam KGB. Tačiau, apskritai imant, tai yra žmogus, visiškai atitrūkęs nuo realybės ir nejaučiantis jokių ribų.“
Susiję:
The post V. Portnikovas: „Kas įvyks, kai Trumpas suvoks, kad Putinas nesirengia su juo derėtis?“ appeared first on Bernardinai.lt.