Jau aštuonerius metus Lietuvoje veikiančios katalikų radijo stoties „Marijos radijas“ programų direktorius nuo 2010-ųjų buvo kunigas Kęstutis Kėvalas. Rugsėjo pabaigoje visa Lietuvos Katalikų Bažnyčia džiugiai sutiko žinią, kad kunigas Kėvalas paskirtas vyskupu ir po šventimų talkins Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. „Bernardinai.lt“ skaitytojams vyskupas nominantas pasakoja apie savo patirtį katalikiškame radijuje, pradėtus projektus bei užmojus, kuriuos toliau vykdys jo pareigas perimantis jonavietis kunigas Gintaras Blužas OFS.
Pustrečių metų buvote „Marijos radijo“ programų direktorius. Kaip apibendrintumėte savo patirtį? Į kokį radiją atėjote, ir koks jis yra šiandien?
Galvojant apie tai, ką pavyko nuveikti, tenka pasakyti, kad pavyko išplėsti programų įvairovę, pritraukti daugiau savanorių vesti ir transliuoti laidas, padvigubinome transliacijų plotą Lietuvoje ir išplėtėme bažnyčių skaičių, iš kurių vykdomos transliacijos.
Anksčiau neturėjome užtektinai aparatūros, tad transliacijos vykdavo tik iš kelių vietų. Šiuo metu Lietuvoje stabili įranga stovi net 25 bažnyčiose, kuriose įmanoma nuotoliniu būdu įjungti transliaciją iš studijos. Pavyzdžiui, neseniai atidarėme studiją Telšiuose, nes norėjome, kad malda, ypač šv. Mišios, būtų transliuojama iš pagrindinių vyskupijų katedrų.
Taigi, per šiuos metus buvo atlikti plėtros darbai, kad radijas būtų plačiau girdimas Lietuvoje ir aprėptų įvairias temas, ne tik religines, bet ir kultūrines, socialines, visuomenines.
Kas įgalino tokią dinamišką plėtrą?
Be abejo, komanda, kurią pavyko suburti. Nuveikėme šiuo darbus visi kartu. Mano pirmasis darbas buvo suburti bendradarbius, kurie galėtų imtis skirtingų darbų įvairiuose baruose. Kiek pertvarkėm transliavimo tinklelį, pakvietėm daugiau žmonių, ir tai įvyko labai natūraliai, nes žmonės atsiliepė. Jų atsakas – tikras palaiminimas mums.
Šiais metais bus žengtas dar didesnis žingsnis, nes nuo rugsėjo pradėjo dirbti beveik trečdaliu didesnis laidų vedėjų skaičius.
Kokią nišą, jūsų nuomone, užima lietuviškas „Marijos radijas“?
Sakyčiau, krikščioniškosios žiniasklaidos nišą, juk masinės komunikacijos priemonėse krikščioniškoms temoms erdvės nėra daug. Turime internetą, turime spaudos, tačiau radijas, tiesą sakant, buvo beveik visiškai neliesta erdvė. Tuo tarpu kai kurie kraštai, pavyzdžiui, Italija sako, kad turi apie 400 krikščioniškų radijo stočių. Deja, pas mus yra vos viena. Tai svarbi niša, kurią reikia užpildyti, ir mes sieksime, kad netrukus visa Lietuva mus girdėtų.
Tradiciškai apie „Marijos radiją“ žinojome iš Lenkijos patirties, tačiau lietuviškas radijas yra visai kitoks.
Lenkija pagarsėjo iš tiesų dėl blogo pavyzdžio, kuris neatspindi „Marijos radijo“ misijos. Tiesą sakant, jie prasilenkė su šia misija, todėl nebegalėjo dalyvauti bendrame projekte, pasaulinėje „Marijos radijo“ šeimoje.
„Marijos radijo“ šeimai priklausančios stotys yra nuosaikios, nesiekiančios konfrontacijos ar priešingų pozicijų žmonių ginčų. Marijos radijo paskirtis – skelbti Gerąją Naujieną ir skleisti vilties kultūrą. Žinoma, ir malda, bendra malda yra mūsų radijo unikalumas. Žmonės, kurie neturi galimybių dalyvauti Mišiose gali bent radijo bangomis įsitraukti į bendrą maldą.
Lenkijos radijas niekada nebuvo mums pavyzdys, niekada juo nesekėme. Pradėdami savo veiklą privalėjome Lietuvos radijo komisijai užtikrinti, kad nebūsime panašūs į Lenkijos redakciją. „Marijos radijo“ šeimos prezidentas Emanuele Ferrario atvyko iš Italijos ir prisiėmė atsakomybę, kad Lietuvos radijas laikysis tos dvasios, kuri vyrauja ir visuose kituose 63 kraštuose, kur veikia „Marijos radijas“.
Ką tik grįžote iš pasaulinio „Marijos radijo“ programų direktorių susitikimo. Kokių minčių parsivežėte?
Pirmiausia buvo didžiulis džiaugsmas matyti tiek daug kolegų iš visų žemynų. Didžiulė plėtra šiuo metu vyksta Afrikoje, kur pasiekiami didžiuliai plotai. Afrikoje akivaizdžiai matyti, kaip auga krikščioniškoji kultūra. Pavyzdžiui, kai kuriose šio žemyno šalyse transliacija vyksta 24 valandas per parą, ir nė viena laida nėra kartojama, vyksta nuolatinė tiesioginė transliacija. Galim tik įsivaizduoti, kokio masto šie projektai.
Visi kartu svarstėme, ką galėtume savo klausytojams pasiūlyti Tikėjimo metams. Pagrindinė mintis – grįžti prie tikėjimo pagrindų, pavyzdžiui, komentuoti Katalikų Bažnyčios katekizmą, Benedikto XVI knygą „Jėzus iš Nazareto“, Vatikano II Susirinkimo dokumentus ir pan. – žodžiu, grįžti prie tikėjimo pamatų.
Kitas svarbus dalykas, kurį pabrėžė susitikime, nuolat priminti „Marijos radijo“ klausytojams ir darbuotojams, jog visi jie sudaro vieną šeimą, kad radijas yra jų nuosavybė, tad jeigu jie palaikys radiją, tai ir turės. Nėra jis kažkoks Bažnyčios įrankis, tai – klausytojų rankose esantis įrankis, leidžiantis jiems bendrauti, vienas kito klausytis ir kartu ugdytis.
Kaip įsivaizduojate, kas yra jūsų auditorija?
Pagal atsiliepimus atrodo, kad auditorija yra labai plati. Gauname laiškų, pavyzdžiui, ir iš žmonių, kurie neturi visiškai jokio ryšio su Bažnyčia, kurie paliudija apie atsivertimus. Pavyzdžiui, parašė žmogus, kad klausėsi kapucinų vienuolio R. Cantalamessos katechezių ir atrado tikėjimą. Tokie dalykai suteikia didžiulį džiaugsmą.
Aišku, pagrindinę auditorijos dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, nes jie turi daugiau galimybių klausytis radijo. Tačiau mes esame taip sudarę programą, kad popietinės valandos, pradedant 17 val., būtų orientuotos į dirbantį aktyvų žmogų, kuris augina šeimą ir neturi kada klausytis dieną. Orientuojamės į tą laiką, kai žmonės sėdi automobilyje, tuomet intensyviausiai transliuojame bendro pobūdžio laidas.
Kokias laidas norėtumėte labiausiai rekomenduoti klausytojams Tikėjimo metams?
Tikėjimo metams katechezės transliuojamos 9 val. ryte ir kartojamos 22.30 val. vakare; Katalikų Bažnyčios katekizmo komentaras – antradienį, 17.20 val. Aktualijų laidų temos kaskart keičiasi, bet jos taip pat atspindės tikėjimo metų įvykius. Tikėjimo ugdymo laidos transliuojamos 9 val. ir 11 val. ryte bei 17.20 val ir 18 val. vakare.
Kokios „Marijos radijo“ silpnosios vietos kelia didžiausią nerimą?
Finansiniu požiūriu visada stovime ant ribos, išgyvename nuolatinį nerimą dėl ateities. Kiekvieną mėnesį turime tiek, kiek pavyksta surinkti, – kai kada ir į skolą patenkam. Tad nėra saugumo ir neramu, kaip bus toliau. Tačiau ligi šiol vis išsisukdavom, Dievas padėdavo.
Rūpi dar daug darbo organizavimo dalykų, transliacijų kokybė. Dar reikia nemažai padirbėti siekiant geriau organizuoti savanorius, juos motyvuoti. Savanoris juk negali tik dirbti, duoti, jis turi ir kai ką gauti. Turime pagalvoti, kaip tą savanorį palaikyti, kaip jį maitinti, kad turėtų motyvaciją dirbti šiame kolektyve. Jau nemažai padarėme, kad būtų galima dirbti per atstumą – nebūtina važiuoti į studiją, gali žmogus paaukoti, pavyzdžiui, valandą per savaitę, ir jei tokių žmonių daugiau atsiranda, tai niekas nepersidirba. Tačiau geras darbo organizavimas, kad visi pajustume, jog šį darbą dirbti yra tiesiog smagu, – dar ateities uždavinys.
Kitas dalykas – radijo žinomumo didinimas. Tik pačioje pradžioje buvo skiriama daug dėmesio savireklamai. Pastaruoju metu daugiau pastangų skyrėme plėtrai, o dabar užsibrėžėme tikslą, kad patys žmonės pareklamuotų radiją savo aplinkoje: kaimynui, draugams ir pan. Kiekvienas gali tapti misionieriumi savo aplinkoje, parekomenduodamas kitam vieną ar kitą radijo laidą. Tikėjimą gal ne kiekvienas sugebame perteikti, tačiau pasiūlyti gerą laidą – tikrai galime, ir tai ne mažiau vertinga.
Lapkričio pabaigoje priimsite vyskupo šventimus ir perimsite naujas pareigas Kauno arkivyskupijos kurijoje. Ar tai reiškia, kad visiškai paliekate „Marijos radiją“?
Aš lieku „Marijos radijo“ valdyboje, kuri sprendžia tokius dalykus kaip plėtra, darbų organizavimas ir pan. Žinoma, tai jau nebebus kasdienė pareiga, bet vis tiek šiek tiek dar liksiu prie to vairo. Kartkartėmis gal vieną kitą laidą dar galėsiu vesti, kiek leis mano naujosios pareigos.
Aišku, jaučiuosi taip, tarsi atsistočiau nuo stalo, ant kurio dar ne viskas padaryta. Galiu palyginti savo situaciją su Mozės, kuris priartėjo prie Pažadėtosios žemės, iš tolo ją pamatė, bet neįžengė. „Marijos radijo“ veikloje jau mačiau, kaip turėtų veikti visas organizmas, kur darbas būtų ne kaip lažas, bet kaip džiaugsmas – ši riba jau visai netoli. Daug turėjome dirbti, kol suvaldėme eterį, pasirūpinome įvairiomis detalėmis. Viskas buvo daroma gana skubotai, nes neturėjome prabangos daug laiko skirti kokybei užtikrinti. Dabar tam turėsime daugiau galimybių – tai visai naujas etapas.
Matau, kad šis tas nuveikta, guodžiuosi ta Mozės istorija ir, tiesą sakant, toli nenueinu, būsiu šalia ir matysiu, kaip viskas klostosi.
Kaip priėmėte žinią apie jūsų paskyrimą vyskupu? Su kokiomis mintimis žvelgiate į šiuos svarbius pokyčius jūsų gyvenime?
Dabar supratau, ką reiškia Švč. Mergelės Marijos būsena po angelo pasveikinimo – Evangelija rašo, kad ji buvo „sumišusi“. Šis žodis man tapo labai simpatiškas, nes labai gerai apibūdina, kaip aš jaučiausi. Tarsi labai graži, didi žinia, o iš kitos pusės jauti, kokia didžiulė atsakomybė. Anksčiau galėjau įsivaizduoti savo darbo mastą ir pobūdį, o dabar jis visiškai pranoksta mano vaizduotę. Suprantu, kad pasitikėjimas Dievu turi būti kraštutinis. Taigi, džiaugsmas ir surūpinimas vienu metu.
Žinia man buvo labai netikėta, aš neįsivaizdavau, kad dalykai vyksta taip greitai. Ji mane tiesiog ištiko. Dabar turiu mąstyti, kaip suorganizuoti gyvenimą, kaip atsiduoti tai tarnystei.
Įdomus Dievo planas, kad radijas tapo tarsi įžangine faze – teko susipažinti su daugybe žmonių, su kuriais teks dirbti ateityje. Juk vienas žmogus, nors jis ir vyskupas, negali nieko nuveikti, kai kalbama apie visos vyskupijos evangelizavimą.
Kalbino Saulena Žiugždaitė