2012 m. spalio 31 d. Seime bus svarstomos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) pataisos, kuriomis numatomi Teisėjų tarybos sudėties ir formavimo tvarkos pakeitimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko Ričardo Piličiausko įsitikinimu, teikiamas įstatymo projektas yra smulkaus techninio pobūdžio ir parengtas skubotai, o siūlomi pakeitimai nedidina teismų atskaitomybės visuomenei bei nesprendžia esminių teismų savivaldos problemų. R. Piličiauskas siūlo eiti priešingu – kokybinių pakeitimų, skaidrumo bei durų atvėrimo visuomenei – keliu.
LVAT pirmininkas R. Piličiauskas atkreipia dėmesį, jog Teisėjų taryba yra viena iš svarbiausių teismų savivaldos institucijų, užtikrinanti žmonių teisę į teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei reprezentuojanti visuomenėje visą teismų sistemą, todėl nuo jos sudėties priklauso, į kokias vertybes bus orientuota visa teismų sistema.
Europos valstybių patirtis rodo, kad sėkmingiausi šios institucijos modeliai yra tie, kur teismų tarybos sudėtis yra kombinuota, t.y. kai į jų sudėtį įeina renkami ar skiriami nariai iš įvairių sričių: teisinės, akademinės ir pilietinės visuomenės, turintys plačius įgaliojimus, kurių pakanka užtikrinti tiek teismų nepriklausomumą, tiek atskaitingumą. Būtent toks modelis yra laikomas tinkamiausiu siekiant užtikrinti tikrą teismų sistemos nepriklausomumą, išlaikant teismų tarybą laisvą nuo bet kokios politinės įtakos ir tuo pačiu išsaugant jos autonomiją.
Prie dvejopos sudėties tarybos modelio LVAT pirmininkas siūlo pereiti ir Lietuvoje. LVAT pirmininkas nuosekliai pasisako už kuo didesnį visuomenės įtraukimą į teismų veiklą (su ankstesne teismo pirmininko nuomone dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teismų veiklą galite susipažinti LVAT interneto svetainėje).
LVAT informacija