Ramunė Balevičiūtė. Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą. – Vilnius: Metodika, 2012. – 272 p.
 |
Režisieriaus Rimo Tumino, kaip tikro romantiko, teatras gimsta žaidime ir iš žaidimo. Žaisti jis kviečia ir mus, žiūrovus. Ši knyga – tai bandymas atskleisti žaidžiančio Rimo Tumino teatro paslaptį, malonumą ir prasmę.
Knygos įžangoje jos autorė Ramunė Balevičiūtė rašo: „Režisierius scenoje kuria nepaprastai turtinga meninį pasaulį, nejučia taip įtraukiantį, taip užvaldantį emocijas ir vaizduotę, kad spektakliui pasibaigus jautiesi lyg pabudęs iš jaudinančio, įdomaus sapno. Arba buvęs šventėje. Arba susitikęs su pačiu savimi vaikystėje. Ir tikrai maga patirtais jausmais pasidalyti, papasakoti apie scenos gyvenimą, kuris – ir smulkiausios detalės, ir įspūdžiai, ir nuotaika. Apibūdinti Tumino kūrybos savitumą iš teatro mokslo perspektyvos išties nelengva: vis tariesi užčiuopęs jo teatro esmę, ji tučtuojau vėl išslysta iš rankų. Ji nesiduoda vienareikšmiškai įvardijama, nepaklūsta spraudžiama į vienokius ar kitokius teorinius rėmus. Ko gero, todėl, kad Tumino režisūrinio metodo šerdį sudarantis žaidimas pats savaime priešinasi suvaržymas ir nuolat kinta...“
Ši knyga aprėpia Tumino režisūrą nuo jo pirmųjų spektaklių, sukurtų tuometiniame Akademiniame dramos teatre, iki 2005 metų, kuriuos galima laikyti vieno iš režisieriaus kūrybos etapo pabaiga. Spektaklių analizę papildo paties Tumino mintys, komentarai ir prisiminimai, taip pat „gyvi“ aktorių bei kitų su režisieriumi dirbusių menininkų liudijimai.
Knygos autorė Ramunė Balevičiūtė yra teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja. Apie dešimtmetį dirbo Vilniaus mažajame teatre literatūrinės dalies vedėja.
Aš tikiu, kad esu gimęs ne šiaip sau, o iš meilės, manau, kad aktorius – taip pat. Idealas man – laisvas žmogus teatre, scenoje. Noriu, kad žiūrovas, užuot pasakęs „aš mačiau gerą spektaklį“, pasakytų – „aš mačiau laisvus žmones“.
Rimas Tuminas