 |
| Artūro Rimkevičiaus darbas |
Lapkričio 8 d.(ketvirtadienį),16 val. J. Vienožinskio menų fakulteto galerijoje(A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) pristatoma keturių stiklo menininkų – Artūro Rimkevičiaus, Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės ir Audronės Andrulevičienės kūrinių paroda „Keturi, įkvėpti Bornholmo“.
Ši paroda Lapkričio 9 d.(penktadienį),15 val. bus pristatyta Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6, Kaunas).
Šie dailininkai į vieną draugiją susibūrė ne tik J. Vienožinskio menų fakulteto galerijoje. Šiuo metu jų kūrinių kolekcija reprezentuoja Lietuvos stiklą Bornholmo meno muziejuje Gudhjeme ir parodų centre Haslėje veikiančioje didžiulėje Europos šiuolaikinio stiklo meno bienalėje „European Glass Context 2012“. Nuo 2006 metų čia pradėtos organizuoti tarptautinės keramikos ir stiklo meno bienalės, kurioje kviečiami dalyvauti menininkai iš visų Europos šalių. Kiekvieną šalį organizatorių sumanymu projekto parodose pristato keramikos arba stiklo profesionalai, kurių kūryba atitinka pripažintų ir kylančių/jaunųjų menininkų kategorijos. Pasiūlyti šalis atstovaujančius menininkus pavedama nacionaliniams komisarams (Lietuvos menininkų kolekcijos kuratorė yra dailėtyrininkė Raimonda Simanaitienė), toliau dailininkai dar atrenkami kompetentingos tarptautinės projekto komisijos. Lietuva Bornholmo meno bienalėje dalyvauja jau ketvirtą kartą. Daugiau informacijos apie Bornholmo renginį galima rasti ČIA.
Šių metų Lietuvos dailininkų prisistatymas bei dalyvavimas bienalėje vyko bendradarbiaujant ir remiant European Glass & Ceramic Context organizatoriams, LR Kultūros rėmimo fondui, LR ambasadai Danijoje bei KK J. Vienožinskio menų fakultetui. Todėl šios institucijos galerijoje sumanyta ir Lietuvos žiūrovams pristatyti minėtų stiklo dailininkų kūrybą. Beje, derėtų akcentuoti ir tai, kad Sigita Grabliauskaitė ir Artūras Rimkevičius yra KK J. Vienožinskio menų fakulteto dėstytojai, o Valda Verikaitė – šios mokyklos absolventė.
Norisi plačiau pristatyti 2012 metų European Glass Contex lietuvių dalyvius bei jų kūrybos credo.
Stiklo dailininkas Artūras Rimkevičius dailę studijavo nuo pat vaikystės: vidurinėje (buvusioje J. Naujalio) meno mokykloje jis mokėsi skulptūros, o įstojęs į Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetą baigė stiklo specialybę. Menininkas teigia, kad šių dviejų sričių profesionalus supratimas labai papildė vienas kitą ir sėkmingai apsijungė jo kūriniuose, kur visuomet atsispindėjo eksperimentavimas medžiagų bei technologijų srityse. Įgyvendindamas pastarųjų metų darbus marinistine tema dailininkas jiems daugiausia taikė sluoksniuoto stiklo sulydymo techniką, kurią papildė ir kitais (pūtimo, liejimo, šalto apdirbimo) techniniais sprendimais. Neretai autorius stiklą derino ir su skirtingomis medžiagomis – metalu, medžiu, silikonu. Visos šios dermės sukūrė daug netikėtų prasmių bei įdomių asociacijų. Bornholmo parodoje eksponuotuose Artūro darbuose žiūrovą magiškai veikia skaidrios medžiagos spindesys ir jos optinė gelmė, nors visumoje menininko kūrinių spalvinis spektras yra itin saikingas, vibruojantis žalsvų tonų skalėje: žiūrovo nesistengiama manipuliuoti darbų ryškumu, įmantriu koloritu. Kaip sako pats autorius: „spalva, jo manymu, neturi nei šokiruoti, nei įkyrėti, ji neturi sugriauti žmogaus ir jo aplinkos harmonijos“. Siekdami įvertinti paskutiniųjų metų Artūro kūrybą, galime pripažinti, jog tai – racionalumo ir emocijos, tam tikros šmaikštumo dozės pusiausvyra grindžiamas menas. Ieškodamas formos dailininkas mėgsta pasitelkti keistumo ir taisyklingumo santykį. Jis teigia: „juk apskritimas ir kvadratas, pasak Leonardo da Vinčio, yra arti gamtos idealų, įkūnijančių visas gamtos formas ir taisykles. Taigi, natūralu, jog mano darbams dažnai būdinga gana tiksli, geometrinė kūrinio forma, primenanti slovakišką ar skandinavišką minimalistinį stiklą“.
Stiklo dailininkė Sigita Grabliauskaitė pastaraisiais metais kuria stiklo plokščių bei skulptūrų ciklus. Tai – darbai ženklų, kaukių, gėlių, angelų temomis, draugų skulptūriniai atvaizdai, vyrų ir moterų santykius gvildenančios stiklo reljefų serijos. Juose siekiama atspindėti plastikos bei technikų įvairovę, plėtoti grafinę bei skulptūrinę raišką. Priklausomai nuo poreikio stiklo kūriniuose išreikšti spalvą, formą ar liniją, pasitelkiamos ir tam tikros technikos. Jeigu pabandytumėme Sigitos Grabliauskaitės kūryboje ieškoti meninių įtakų, jų taip pat rastume labai įvairių. Tarkime, plokštėse su ženklų siužetais galime pajusti senųjų istorinių epochų dvelksmą. Kituose plokščių cikluose skleidžiasi gamtiškasis pasaulis, primenantis abstrakčią vaizdo viziją arba art nouveaux krypties estetiką. Su ja Sigitos paveikslus sieja ir tai, kad mėgstamas ne tik skaidrus, bet ir nepermatomas stiklas, stebėtojui primenantis brangių akmenų tekstūras ar, vėlgi, gamtiškojo pasaulio elementų struktūras. Stiklo plokštėse, kur regimi žmonių kaukių, tulpių motyvai, itin svarbi yra spalvingo stiklo raiška, tampanti pagrindine romantiško ar ekspresyvaus meninio vaizdo kūrėja. Pastaraisiais metais Sigitos sukurti skulptūriniai stiklo veidai yra ne kas kita, kaip gyvų, realiai egzistuojančių dailininkų draugų bei kolegų portretai. Sustingę, įamžinti stiklo medžiagoje jie demonstruoja netikėtą veido mimiką, intriguoja, ar net atskleidžia tokius žmonių asmenybinius bruožus, kurių šie nesitikėjo turį.
Jaunosios kartos dailininkė Audronė Andrulevičienė meninio stiklo specialybę baigė 2007 metais Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete, kur apgynė magistro laipsnį. Ji yra įvairių meninio stiklo tarptautinių renginių ir dailės projektų organizatorė, menininkų asociacijos „Tame taške“ prezidentė. Dar studijų metu dailininkė pradėjo kurti socialinės tematikos darbus, kur šilkografijos technika buvo vaizduojami socialiai pažeidžiamo sluoksnio atstovai: paprasti kaimo žmonės, taurelės nevengiantys asmenys, vargšai. Pastaraisiais metais jos stiklo plokštėse dažniausiai vyravo subtiliai perteikti paprasto (ar prarasto) žmogaus gyvenimo akimirkų vaizdiniai, gvildenta „paribio žmogaus“ tematika. Su šiais personažais menininkė iš tiesų bendravo daugelį metų, stebėjo, kaip juos keičia laikas. Todėl daugelis jos kūrinių ir siejosi su šiais žmonėmis: taip tarsi norėjosi užbaigti bendravimą, įamžinant juos stikle. Blunkančių fotografijų, trapaus piešinio, šilkografijos, skulptūrinio stiklo, video intarpų, metalo ar medžio karkaso deriniai Audronės kūriniuose atspindi ir ypač šiuolaikiškus, postmodernistinius meno kūrinio sprendimus. Propaguojamas sudėtingas plastinis darbų sprendimas, siekiama gilesnių prasmių. Dailininkės kūrybai ir toliau išlieka aktualūs asmeninio gyvenimo patirčių, savianalizės, žmogaus tapatybės paieškos klausimai, atsiskleidę ir jos nūdienos skulptūriniuose bei ready-made principu įgyvendintuose kūriniuose (pavyzdžiui, darbe „Introspekcija“ matome išorinio ir vidinio žmogaus turinio sarkastišką palyginimą: žiūrovas rentgeno nuotraukos pagalba stikle turi galimybę žvilgtelėti į savo vidų tarsi iš šalies).
Valdos Verikaitės stiklo darbai yra skirtingų siužetų, bet labiausiai jai aktuali populiariosios kultūros, panaudotų daiktų perfrazavimo tematika. Šią temą autorė sprendžia ne tiek ironiškai, kiek romantiškai, nostalgiškai. Tarkime, tam tikrus pop meną atspindinčius įvaizdžius autorė pasitelkia kaip įdomias ar „topines“ gyvenimo akimirkas menančius simbolius...
Taip pat ji nuosekliai domisi stiklo mozaikos technika. Dar studijuodama dailės akademijoje diplominiam magistrantūros darbui menininkė sukūrė originalią optinę instaliaciją, kurios pagrindą sudarė mozaikinio ornamento vizualinė kaita. Taip pat efektingas darbas buvo veidrodiniai „taikiniai“ - kelios plokščios stiklo figūros su mozaikiniais raštais, išsirangiusiais ant kūnų ir ženklinančiais taikymosi į objektus sritis. Netradicinės mozaikos pavyzdžiais tapo ir stiklinis mozaikinis šulinio dangtis, naudojamas gatvių sanitarinėms šachtoms uždengti, bei monumentalus, stiklo gabalėliais papuoštas, „genetiškai modifikuotas“ kiaušinis, apkeliavęs daugelį tarptautinių parodų. Menininkė kuria skulptūrines formas, instaliacijas, jos darbai tarsi grindžiami žaismingumo, vitališkumo, paradoksalumo kriterijais. Tarpusavyje derindama mozaikos, sukepinimo, grafikos technikas, autorė išnaudoja struktūriškumo, daugiaelementiškumo, šviesos atspindžių, skirtingų medžiagų bei formų, spalvų tarpusavio sąveikos efektus.
Lapkričio 8 d. 17.00 val. KK J. Vienožinskio menų galerijoje bus pristatytas nesenai spaudoje pasirodęs dailininkės Filomenos Ušinskaitės kūrybai skirtas albumas.
Albumo rengėjos ir sudarytojos - dailėtyrininkės Algė Gylienė, Raimonda Kogelytė-Simanaitienė, dizainerė Gintarė Jarašienė, leidėjas – LDS Kauno skyrius. Knygoje atsispindi dailininkės kūrybos raida, pristatomi skirtingų rūšių kūriniai, menininkų ir dailėtyrininkų tekstuose atsiskleidžia įvairiabriaunė Filomenos Ušinskaitės asmenybė, jos požiūris į kūrybą ir gyvenimą.
F. Ušinskaitė (1921–2003) – geriausiai yra žinoma kaip viena iš Lietuvos vitražo ir meninio stiklo pradininkių. Visgi dailininkė yra nemažai dirbusi vaikiškų knygų iliustravimo, molbertinės tapybos, scenografijos, teatro kostiumo srityse. F. Ušinskaitės kūrybą pristatant albume siekta aprėpti dailininkės darbų visumą, nuosekliau apžvelgti ir giliau įvertinti šios talentingos menininkės kūrybą.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro informacija