Jėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, taip kad jis įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą. Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas bylojo:
„Pasiklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit išleido daigus, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Bet, saulei užtekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiuvo. Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir užgožė juos, ir jie nedavė derliaus. Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni trisdešimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, treti šimteriopą“. Jis dar pridėjo: „Kas turi ausis, teklauso!“
Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartu su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus. Jis atsakė: „Jums atiduota Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais, kad jie ‘regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista’“.
Ir jis paklausė: „Nejau nesuprantate šito palyginimo?! Tai kaipgi suprasite visus kitus palyginimus?
Sėjėjas - tai sėjantis žodį. Palei kelią sėjamas žodis - tai žmonės, kuriems vos išgirdus žodį, ateina šėtonas ir išplėšia juose pasėtąjį žodį. Ne kitaip su tais, kurie pasėti uolynėje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima. Bet jie neturi savyje šaknų ir yra nepastovūs. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jie bematant pasipiktina. Yra dar kiti - sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį, bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios suskilusios aistros nustelbia žodį, ir jis tampa nevaisingas. Geroje žemėje pasėta sėkla - tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: trisdešimteriopą,šešiasdešimteriopą ir šimteriopą“.
Kiti skaitiniai: Žyd 10, 11–18; Ps 111
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Šis Evangelijos skyrelis skirtas Dievo Žodžio klausytojams. Tą palyginimą paaiškina pats Jėzus, pabrėždamas, kad „sėkla yra Dievo žodis“. Mums lieka tik paklausti savęs, kokie klausytojai esame mes. Galime pasitikrinti, kokia dirva esame mes: uolėta, erškėčiuota, apaugusi piktžolėmis ar derlinga. Ar gali Dievo žodis įsišaknyti mūsų gyvenime? Gal esame tie, kurie klausomės, bet labai greitai vėl pamirštame? Gal tie, kurie tą žodį su džiaugsmu priimame ir tikime, bet „gundomi vėl pamirštame“? O gal turime daug rūpesčių, esame per daug užsiėmę gyvenimo problemomis, ir tas išgirstas žodis „neduoda vaisiaus“? Jėzus užbaigia savo palyginimą sakydamas: „Geroje žemėje pasėta sėkla – tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių....“
Dievo žodis – Šv. Raštas yra mūsų gyvenimo kelrodis. Yra patartina jį skaityti iš lėto ir tas eilutes, kurios mums prakalba į širdį, pasibraukti arba su spalvotu pieštuku pasižymėti. Po kiek laiko vėl prie tų eilučių sugrįžti, pamąstyti ir prisitaikyti sau. Šventojo Rašto eilutes galime paversti malda, ir tokia malda visada yra labai galinga. Naudokime vaizduotę ir atsiraskime tarp Jėzaus mokinių arba minioje, kuri seka Jėzų.
Norintiems geriau susipažinti su Dievo žodžiu patarčiau įsigyti labai naudingas knygutes: „Tavo Žodis – Ugnis“ (Fabio Ciardi, versta iš italų kalbos), arba: „Pašnekesys su Dievu, skaitant Šventąjį Raštą“ (autorius Stephen Binz, versta iš anglų kalbos).
„Dievo Žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Žyd 4, 12).
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
